COVID-19 ir trombozės: ką mes žinome apie riziką ir gydymą?

2019 m. gruodžio mėnesį Uhano miestas, Kinijos Hubėjaus provincijos sostinė tapo neaiškios priežasties plaučių uždegimo protrūkio epicentru. 2020 m. sausio 7 dieną kinų mokslininkai išskyrė naują koronavirusą ir pavadino jį sunkaus ūmaus respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2). Nors žinoma, kad virusas zoonotinės kilmės, greitai tapo aišku, kad jis per artimą kontaktą lengvai perduodamas ir žmogaus žmogui. Per šį laikotarpį dramatiškai visame pasaulyje auga užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų nuo šios infekcijos skaičius. Lietuvos Higienos instituto gruodžio mėnesio duomenimis, mirčių skaičius per pastarąsias devynias savaites yra rekordinis – viršija visų ankstesnių 20 metų atitinkamų savaičių mirčių skaičių. Absoliutus mirčių skaičius nuo 2017 iki 2019 m. mažėjo, tačiau šiais metais stebimas augimas. Vien per gruodžio antrąją savaitę vyresnių nei 50 m. žmonių mirčių Lietuvoje fiksuota 60 proc. daugiau nei tikėtasi.
Raktažodžiai: COVID-19, nataspin h, širdies ir kraujagyslių ligos, širdis
Atsisiųskite visą straipsnį. Jis - PDF formate, prisegtuke.
Panašūs straipsniai
- Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos aktualijos koronaviruso pandemijos metu
- Beta adrenoblokatorių vieta gydant prieširdžių virpėjimą
- Empagliflozino poveikis širdies ir kraujagyslių bei inkstų sistemoms tiek sergantiems 2 tipo CD, tiek nesergantiems pacientams
- PV sergančių pacientų antikoaguliacijos ypatumai
- Gydytoja Loreta Skrebelytė-Strøm: „Gąsdinimais ir draudimais koronaviruso pandemijos greičiau nenuslopinsime“
- Perteklinė panika dėl mirčių Norvegijoje arba Kaip gimsta „antivakserinės“ naujienos…
- Šiuolaikinė dislipidemijų kontrolės strategija pirminei ŠKL prevencijai