Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Kazachstano Socialinio sveikatos draudimo fondas pasirašė memorandumą, kuriame sutarė plėtoti bendradarbiavimą socialinio sveikatos draudimo srityje.

Dirgliosios žarnos sindromas

2015-07-09

Su dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) savo klinikinėje praktikoje dažnai susiduria ne tik gastroenterologai, bet ir pirminės sveikatos priežiūros specialistai. Ši liga blogina pacientų gyvenimo kokybę, yra susijusi su didelėmis išlaidomis diagnostikai bei gydymui.

Šis funkcinis virškinimo trakto sutrikimas pasireiškia pilvo skausmais ar diskomfortu, susijusiu su pasikeitusiais išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažniu. Jokių organinės patologijos požymių, esant dirgliosios žarnos sindromui, nenustatoma.

Paplitimas įvairiose šalyse yra panašus, todėl manoma, kad jis nepriklauso nuo mitybos, įvairių genetinių, aplinkos veiksnių atskirose populiacijose. Vakarų šalyse šiuo sindromu ar kartu su juo ir kitomis funkcinėmis ligomis serga 23 proc. gyventojų, iš jų – 60–70 proc. moterų. Pacientų amžius yra įvairus, dažniausiai 20–50 metų. Lietuvoje duomenų apie žmones, sergančius dirgliosios žarnos sindromu, nėra.

Ligos požymiai

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai yra nepaaiškinami struktūriniais ar biocheminiais pokyčiais. Jie yra lėtiniai, pasikartojantys. Dažniausias ir labiausiai varginantis simptomas – spazminio pobūdžio, kintančio intensyvumo pilvo skausmas, kurio lokalizacija ir pobūdis gali kisti. Pacientai nurodo, kad skausmas suintensyvėja, esant emociniam stresui, pavalgius, ir sumažėja išsituštinus. Moterys pastebi, kad simptomai paūmėja priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės.

Tam tikri, kartu su pilvo skausmu esantys požymiai nėra būdingi dirgliosios žarnos sindromui: anoreksija, svorio kritimas, skausmas, prikeliantis naktį iš miego. Esant šiems simptomams, reikalingas detalesnis ištyrimas dėl galimos organinės patologijos.

Kitas dirgliosios žarnos sindromui būdingas simptomas – pakitęs tuštinimosi dažnis ir pobūdis. Gali vyrauti viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimo epizodai kaitaliotis su vidurių užkietėjimu. Priklausomai nuo esamo žarnų tranzito kinta išmatų konsistencija. Kuo vangesnė peristaltika, lėtesnis žarnų turinio tranzitas, tuo kietesnės konsistencijos yra išmatos. Išmatų formos pakitimai yra vertinami Bristolio išmatų skale.

Pacientams, kuriems vyraujantis simptomas yra viduriavimas, dažniausiai jis atsiranda rytais, pavalgius, yra lydimas staigaus noro tuštintis bei nevisiško išsituštinimo pojūčio. Išmatose gali būti gleivių. Viduriavimas, atsirandantis naktį, miegant, riebios, kraujingos išmatos nėra būdingi dirgliosios žarnos sindromui. Be šių dažniausiai pasitaikančių simptomų, gali būti nustatomi ir kiek retesni vidurių pūtimas, raugėjimas, viršutinio virškinamojo trakto simptomai (rėmuo, funkcinė dispepsija, pykinimas, ankstyvas sotumo jausmas, nekardialinis krūtinės skausmas), ekstraintestiniai požymiai (galvos, raumenų, stuburo skausmas, fibromialgija, sutrikusi šlapimo pūslės funkcija, sutrikęs lytinis gyvenimas, dispareunija, dismenorėja). 

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 2

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.