Erekcijos sutrikimų gydymas: kaip pasirinkti tinkamiausią

2018-11-12

Žmogaus lytinis gyvenimas yra biosocialinis reiškinys, o seksualinė veikla – sudėtinga, dėsningai vienas kitą keičiančių, santykiškai nesąlyginių refleksų grandinė, kuri baigiasi (ar turėtų baigtis) lytiniu pasitenkinimu, orgazmu. Šioje refleksų grandinėje svarbiausios yra keletas grandžių: a) neurohumoralinės reguliacijos grandis, priklausanti nuo neurohumoralinių nervinių centrų ir visų endokrininių liaukų veiklos, ji lemia lytinį potraukį bei nuolatinės seksualinės parengties būseną; b) psichinės santykiškai refleksinės reguliacijos grandis, lemianti vyro ir moters tarpusavio santykius, meilės jausmą, seksualinio suartėjimo poreikį. Vyrams ji prižiūri erekcijos ir ejakuliacijos funkcijas, moterims – lubrikaciją ir kraujo priplūdimą į lytinius organus, be kurių neįmanomas lytinis aktas ir orgazmas. Kurios nors minėtų grandžių perdėtas ar patologinis dirginimas arba slopinimas sukelia lytinę disfunkciją, pasireiškiančią lytinio potraukio, erekcijos, ejakuliacijos, orgazmo sutrikimais ar jų deriniais. 

 

Erekcijos sutrikimų priežastys

Erekcijos sutrikimų (ES) priežastys būna įvairios: kraujagyslinės, neurogeninės, hormoninės, psichologinės, farmakologinės (dėl šalutinio vaistų poveikio), fizinės (dėl mechaninių varpos pažeidimų). Dažniausiai pasitaiko kraujagyslinės ir mišrios etiologijos ES. Fiziologinėmis sąlygomis erekcija išnyksta dėl vadinamosios detumescencijos – kraujo nutekėjimo iš varpos, kai atslūgsta lytinis sujaudinimas po ejakuliacijos arba dėl nepakankamos seksualinės stimuliacijos, nuovargio, psichinės traumos ar kitų priežasčių. 

Psichogeniniai (žieviniai) erekciją slopinantys veiksniai dažniausiai yra: baimė užsikrėsti, apvaisinti, būti užkluptam, patirti nesėkmę, abejonės savo lytiniu pajėgumu dėl masturbacijos, patirtos seksualinės nesėkmės, partnerės pajuokos ar priekaištų, nerealizuotų lūkesčių, lyties organų formos ar dydžio.

Psichogeniniams sutrikimams būdinga, kad rytinė savaiminė erekcija būna normali, varpa pakankamai sustandėja glamonių metu, bet, atsiradus sąlygų realizuoti lytinį potraukį, erekcija išnyksta. Šie sutrikimai gydomi psichoterapinėmis priemonėmis ir raminamaisiais preparatais.

Svarbiausios somatinių ES priežastys yra: kraujagyslių, nervų, endokrininės ir urogenitalinės sistemos ligos, traumos, distrofiniai procesai, involiucija, apsinuodijimai, jonizuojamoji radiacija. Erekcijai įtakos turi paveldėti konstituciniai bei psichogeniniai veiksniai ir lytinio gyvenimo režimo sutrikimai. 

Dažniausi erektilinės disfunkcijos rizikos veiksniai yra: cukrinis diabetas, hipertenzija, hiperlipidemija, rūkymas, nutukimas, gausus alkoholio vartojimas, nereguliari seksualinė veikla, hipotiroidizmas, lėtinis inkstų nepakankamumas, hipogonadizmas, hiperprolaktinemija.

 

Paplitimas

Apskaičiuojama, kad pasaulyje nuo ES kenčia daugiau kaip 300 mln. vyrų. ES dažniausiai vargina vyresnio amžius vyrus, todėl, ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir vyrų populiacijai senstant, ES paplitimas progresuojamai didėja. Dalis ES atvejų neatsispindi oficialioje statistikoje, nes ne visi šį delikatų negalavimą turintys vyrai išdrįstą kreiptis pagalbos į gydytoją ir atskleisti savo intymaus gyvenimo peripetijas.

Lytinė funkcija aktyviausia būna jauname ir vidutiniame, t. y. vaisingiausiame, amžiuje. Žmogui senstant ji, natūralu, silpnėja. Įvairių autorių atlikti tyrimai rodo, kad daugeliui vyrų vyresniame amžiuje lytinė funkcija pastebimai pablogėja. Tai prasideda vidutiniškai 5-ąjį gyvenimo dešimtmetį, o vėliau, senstant sutrikimai sunkėja. Senstant silpnėja ne tik erekcija, bet ir kiti vyro seksualumo komponentai: lytinis potraukis (libido), susijaudinimas, ejakuliacijos ir orgazmo galimybės. Vis dėlto partnerių seksualinius santykius labiausiai trikdo ES.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.