Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Integracinė onkologija - papildoma galimybė padėti pacientams

2019-09-16

2003 metais JAV įsteigta pirmoji Integracinės onkologijos asociacija, rengianti rekomendacijas, kaip į klinikinę praktiką įtraukti papildomos medicinos priemones. Integracinė onkologija – tarsi skėtis, apimantis standartinius gydymo metodus, greta jų derinant įrodymais pagrįstas papildomas medicinos priemones, siekiant geresnio atsako į gydymą, ligos kontroliavimo, šalutinių reiškinių mažinimo, gyvenimo kokybės gerinimo.

 

ĮVADAS

Remiantis statistika vienai iš trijų moterų ir vienam iš dviejų vyrų bus diagnozuota vėžys, per artimuosius dvidešimt metų sergamumui didėjant iki 70 procentų. Geresnės diagnostikos ir gydymo galimybės lemia ilgesnius išgyvenamumus, tačiau su tuo susiję įvairūs ligos ir gydymo iššūkiai, turintys įtakos pacientų gyvenimo kokybei.

2003 metais JAV įsteigta pirmoji Integracinės onkologijos asociacija, rengianti rekomendacijas, kaip į klinikinę praktiką įtraukti papildomos medicinos priemones. Vienas iš esminių integracinės onkologijos principų – individuali paciento konsultacija ir sveikatinimo planas, siekiant padėti kelionėje per vėžį mažinant ligos ir gydymo šalutinius reiškinius.

Remiantis holistine medicinos samprata, į aktyvų gydymo procesą ne mažiau svarbu įtraukti artimuosius, suteikiant jiems informaciją, paramą ir visą reikalingą pagalbą.

Integracinė onkologija – tarsi skėtis, apimantis standartinius gydymo metodus, greta jų derinant įrodymais pagrįstas papildomas medicinos priemones, siekiant geresnio atsako į gydymą, ligos kontroliavimo, šalutinių reiškinių mažinimo, gyvenimo kokybės gerinimo.

Integracinė onkologija suteikia galimybę užtikrinti visapusišką pagalbą pacientams, išklausant jų lūkesčius, nusiskundimus ir problemas.

Nors onkologiniai pacientai ir jų artimieji vis daugiau naudojasi papildomomis medicinos priemonėmis visame pasaulyje, dialogas tarp gydytojo ir paciento dažnai yra sudėtingas.

Tačiau norint kuo veiksmingesnės pagalbos ir abipusio supratimo – būtina dalytis informacija, diskutuoti apie papildomų medicinos priemonių vietą ir veiksmingumą vykstant onkologinio paciento gydymo procesui.

Šiame apžvalginiame straipsnyje norime Jus supažindinti su integracine onkologija, jos istorija pasaulyje, naudą klinikinėje praktikoje.

 

INTEGRACINĖS ONKOLOGIJOS APIBRĖŽIMAS

Integracinės onkologijos samprata skiriasi priklausomai nuo šalies ir jos kultūrinių ypatumų, kurioje vykdoma papildoma medicina. Tačiau bendrai integracinė onkologija apibrėžiama kaip įrodymais pagrįstos, į pacientą orientuotos papildomos medicinos priemonės, skiriamos greta standartinio gydymo [1]. Šių priemonių tikslas – sumažinti ligos ir gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, užtikrinti visapusišką paramą ir pagalbą bet kuriame vėžio gydymo etape ar ilgalaikio stebėjimo laikotarpyje.

Papildomos medicinos priemonėms literatūroje priskiriama apie 200 įvairių intervencijų, dažniausiai pasirenkamos – meditacija, streso valdymo metodikos, onkologinis masažas, joga, fizinio aktyvumo užsiėmimai, akupunktūra, vaistinės žolelės, mitybos rekomendacijos, išraiškos terapijos ir kita [2, 3].

Integracinė onkologija ir jos priemonės remiasi holistiniu medicinos požiūriu – taigi į gydymo ir sveikatinimo planą kviečiami aktyviai įsitraukti ir artimieji.  

 

INTEGRACINĖS ONKOLOGIJOS ISTORIJA

1998 metais Nacionalinis Papildomos ir alternatyvios medicinos centras (National Center for Complementary and Alternative Medicine) buvo pripažintas kaip Nacionalinio sveikatos instituto (National Institutes of Health) Jungtinėse Amerikos Valstijose dalis.

2003 metais JAV suburta multidisciplininė savo sričių profesionalų komanda, į kurios sudėtį įtraukti klinikiniai onkologai, mokslininkai, slaugytojos, psichologai, socialiniai darbuotojai, mitybos specialistai, papildomų priemonių praktikai, fitoterapeutai, masažų specialistai ir daugybė kitų sričių atstovų, dirbančių su onkologiniais pacientais. Šiai komandai patikėta užduotis parengti rekomendacijas apie papildomas medicinos priemones, jų veiksmingumą, remiantis paskelbtais moksliniais tyrimais. Tokiu būdu 2003 metais JAV įsteigta pirmoji Integracinės onkologijos asociacija (Society of Integrative Oncology), kurios misija – vystysi įrodymais pagrįstas, visapusiškas, integracinės sveikatos priežiūros paslaugas ir jas gerinti visiems, susijusiems su onkologinėmis ligomis.

2007 metais ši asociacija paskelbė pirmąsias savo bendrąsias rekomendacijas, skirtas integracinei onkologijai, skatinant įtraukti papildomos medicinos paslaugas į klinikinę praktiką. 2013 metais paskelbtos rekomendacijos apie papildomos medicinos paslaugas gydant plaučių vėžį, 2014 metais – rekomendacijos, skirtos moterims, sirgusioms krūties vėžiu, 2017 metais – rekomendacijos apie papildomas priemones ir jų naudą aktyvaus gydymo metu nuo krūties vėžio [3, 4]. 

 

PAPILDOMA AR ALTERNATYVI MEDICINA?

Papildomos medicinos priemonės – tai priemonės, naudojamos kartu su pagrindiniu standartiniu gydymu, o alternatyvios priemonės pakeičia pagrindinį gydymą. Alternatyvi medicina ir jos priemonės nepagrįstos įrodymais arba neretai turi įrodymus apie neigiamą poveikį ligos eigai, todėl turėtų būti aiškiai atskirta nuo tradicinės ir papildomos medicinos ir negali būti rekomenduojamos ar taikomos klinikinėje praktikoje [1, 4].

Integracinė onkologija į rekomendacijas įtraukia tik papildomas medicinos priemones greta standartinio gydymo, kurių įrodytas veiksmingumas gerinant gyvenimo kokybę, mažinant ligos ir gydymo sukeltus šalutinius reiškinius.

 

PAPILDOMOS MEDICINOS PRIEMONĖS

Papildomų priemonių paplitimas tarp onkologinių pacientų

Išgyvenamumo trukmė sergant dauguma onkologinių susirgimų didėja – Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius keturiasdešimt metų išgyvenamumas 10 metų patrigubėjo. Gyvenimo kokybei, kurią lemia ne tik psichologiškai ir fiziškai sudėtinga diagnozė, ligos simptomai, bet ir gydymo šalutiniai reiškiniai, vis dar skiriama nepakankamai dėmesio, pacientai ieško pagalbos sau savarankiškai [5, 6].

Moksliniai tyrimai rodo, kad 1980–2000 metų laikotarpiu papildomų medicinos priemonių paplitimas reikšmingai didėjo visame pasaulyje – vis daugiau vėžiu sergančių pacientų renkasi papildomas medicinos priemones daugelyje pasaulio šalių – JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Šiose šalyse remiantis atliekamais moksliniais tyrimais, Integracinės onkologijos asociacijos rekomendacijomis integracinė onkologija vis plačiau taikoma klinikinėje praktikoje bei specialistų mokymuose.

Europoje, priklausomai nuo šalies, papildomų priemonių paplitimas varijuoja tarp 15–73 proc. Remiantis 2005 m. paskelbtais tyrimais 1 iš 4 onkologinių pacientų naudojasi papildomomis priemonėmis šalyse, kuriose šios priemonės nėra populiarios, ir 3 iš 4 pacientų naudojasi papildoma pagalba šalyse, kuriose papildomos medicinos priemonės yra išvystytos [6, 7].

Tarptautinės pacientų apklausos atspindi, kad apie 67 proc. respondentų priemones pasirenka savarankiškai, savo nuožiūra, dažniausiai nesitardami su gydančiu onkologu ar kitu specialistu, neatkreipdami dėmesio į galimas rizikas ar šalutinius reiškinius, nepageidaujamas sąveikas su pagrindiniu gydymu [8].

 

Priežastys, lemiančios papildomų priemonių pasirinkimą

Papildomos medicinos priemonės gali būti naudingos gerinant bendrą sveikatą bei gyvenimo kokybę, mažinant ligos simptomus ir gydymo šalutinius reiškinius [8].

Papildoma pagalba onkologiniams pacientams gali būti naudinga:

  • Laukiant diagnozės patvirtinimo ar gydymo pradžios;
  • Aktyvaus stebėjimo ar gydymo laikotarpiu;
  • Reabilitacijos metu;
  • Ilgalaikio stebėjimo po gydymo metu;
  • Progresuojant ligai;
  • Simptominio gydymo metu.

 

Pacientai teigia, kad dažnai skiriamu standartiniu gydymu pasitiki, tačiau mano, kad yra būdų, kaip gali padėti stiprinti imuninę sistemą, atsaką į gydymą, geriau kontroliuoti pašalinius reiškinius, nori sumažinti patiriamą stresą, įtampą, ieško vilties ir tikėjimo [8, 9, 10].

Viename didžiausių prostatos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimo tyrime nustatyta, kad dauguma pacientų, nepriklausomai nuo ligos stadijos, skundžiasi erekcijos sutrikimais, seksualiniu aktyvumu, energijos stoka, vazomotoriniais simptomais – karščio pylimais, nekontroliuojamu svorio augimu, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimais, skausmo ar diskomforto epizodais. Daugiau nei pusė tiriamųjų teigia negavę jokios informacijos apie papildomas priemones, galinčias jiems padėti pagerinti gyvenimo kokybę, seksualinį aktyvumą [6].

Simptomų yra daug ir įvairių, todėl vienos tinkamos priemonės nėra. Papildomos intervencijos, atsižvelgiant į individualią situaciją yra puiki ir prieinama galimybė onkologiniams pacientams prisidėti prie savo sveikatos gerinimo ir taip tarsi atgauti kontrolę. Atsakomybės ir kontrolės susigrąžinimą pacientai įvardija kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių domėjimąsi papildomomis medicinos priemonėmis.

 

Paciento ir gydytojo bendradarbiavimas integracinėje onkologijoje

Vienas iš svarbiausių ir didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių – suprasti sergančiųjų poreikius, kurie yra ne tik fiziniai, bet ir emociniai, psichologiniai, dvasiniai, apimantys daug simptomų ir turintys įvairias išraiškas.

Literatūros duomenimis žinoma, kad dauguma pacientų nesako gydančiam onkologui apie vartojamas papildomas priemones dėl pačių įvairiausių priežasčių – dažniausiai bijodami nuvilti savo gydytoją, vengia išgirsti jo pasipriešinimą ir galvoja, kad bus nutrauktas pagrindinis gydymas, taip pat bijo patys nusivilti savo gydytojo neigiama nuomone ir neišklausymu [11, 12].

Vis dėlto, remiantis literatūros apžvalgomis, dalis pacientų nuogąstavimų yra teisingi – vis dar daug gydytojų turi nepagrįstai neigiamą nuomonę apie pacientų pasirinkimą išbandyti vieną ar kitą papildomą priemonę, galinčią padėti pasijausti geriau. Gali būti, kad šią neigiamą nuomonę suformavo įrodymais grįstų rekomendacijų trūkumas, kuris pastaruoju metu sparčiai užpildomas, vis daugiau skelbiant tyrimų išvadų apie papildomų priemonių naudą ir veiksmingumą gydant onkologines ligas.

Siekdami geriausių gydymo rezultatų turime bendradarbiauti ir suteikti pacientams visą reikalingą informaciją bei įvairiapusišką pagalbą – nepakanka gydyti tik pažeisto organo ar organų sistemos. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, holistinė medicina – tai samprata, kad serga visas žmogus – protinė, fizinė, dvasinė ir psichologinė sveikata yra nedaloma ir negali būti skirstoma, taigi ir gydymas bei sveikatinimas turėtų būti skirtas visam žmogui.

 

Parengė gyd. D. Mačiulienė

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“, 2019 m. Nr. 4

 

© 2006 Visos teisės saugomos.