Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Iš kardiologų kongreso Paryžiuje: oro teršalai žudo nuožmiau nei tabakas

2019-09-05

2019 m. rugsėjo 2 d., Paryžius, Prancūzija

Oro užterštumas kasmet pražudo daugiau žmonių nei rūkymas. Toks teiginys galėtų nustebinti kai kuriuos žmones, bet tik ne profesorių Thomą Munzelį ir jo grupę iš Mainco (Vokietija) Johaneso Gutenbergo universiteto Medicinos centro. Šie mokslininkai nustatė, kad su oro užterštumu susiję daugiau sveikatos sutrikimų nei manyta anksčiau.

Oro teršalai – įvairių dujų ir dalelių mišinys. Žalingas įkvėptų dalelių poveikis priklauso nuo jų dydžio, skersmens. Stambiosios dalelės KD10 (KD10 – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 10 mikronų) linkusios nusėsti plaučių audinyje ir sukelia kvėpavimo ligas.

Pasak prof. T.Muenzel, smulkios  KD2,5 ir ultrasmulkios KD0,1 dalelės iš kvėpavimo takų patenka į kraujo apytaką, iš ten į smegenis, infiltruoja kraujagyslių sieneles ir sukelia endotelio disfunkciją, skatina oksidacinį stresą, uždegimą bei galiausiai - širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.

Naujausi tyrimai rodo, kad triukšmo sukeltų kraujagyslių veiklos sutrikimų patofiziologiniai mechanizmai stebėtinai panašūs į tuos, kuriais kraujagysles žaloja oro teršalai. Ir triukšmas, ir oro teršalai skatina aterosklerozės procesą.

Tai, kad oro teršalai žalingi sveikatai, žinoma seniai. Globalaus ligų poveikio statistikos bazės duomenimis, 1990 m. oro teršalų dalelės buvo ketvirtasis iš svarbiausių mirties rizikos veiksnių, 2015 m. – penktasis. Anot prof. T. Muenzel, keista, kad kiti didieji ŠKL rizikos veiksniai, tokie kaip arterinė hipertenzija, rūkymas, padidėjęs plazmos gliukozės ir cholesterolio kiekis, sulaukė didelio mokslininkų, gydytojų bei visuomenės dėmesio, o aplinkos užterštumas tarsi nematomas praslydo pro visų akis.

Matyt, tai susiję su tuo, kad oro užterštumas iš esmės yra politinė problema. Kiti rizikos veiksniai labai priklauso nuo paties individo: žmogus pats gali nuspręsti ir pasirinkti – rūkyti ar ne, kokį maistą valgyti ir pan. Oro užterštumą galima sumažinti tik įsikišus valstybei, vyriausybei ar regiono politikams. Oro užterštumo požiūriu Europai reikia priimti drastiškus sprendimus. Europa turi didžiausią vidutinį metinį oro limitą KD2,5 koncentracijai. Europos leistina KD2,5 norma yra 25 mikrog/m3 ir tai du kartus didesnė negu JAV bei 2,5 karto didesnė negu apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairės.

Prof. T. Munzel ir bendraautorė parengė pranešimą, kuriame pateikiami skaičiavimai, kiek papildomų kardiovaskulinių mirčių susiję su oro užterštumu. Remdamiesi Globalios mirčių įtakos modeliu, autoriai nustatė, kad 2015 m. pasaulinis mirčių, susijusių su KD2,5 dalelių ir ozono deriniu, dažnumas padidėjo beveik du kartus – nuo 4,55 mln. iki 8,79 mln. PSO duomenimis, su cigarečių rūkymu susiję 7,2 mln. mirčių per metus. Vien Europoje kasmet beveik 50 proc. iš 790 tūkst. perteklinių mirčių yra tiesiai susijusios su oro teršalų poveikiu kardiovaskulinei sistemai – išemine širdies liga ir insultu. Tikrasis kardiovaskulinių mirčių skaičius, tikėtina, būtų dar didesnis, jeigu į statistiką įtrauktume visiems gerai žinomus kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnius – arterinę hipertenziją ir diabetą.

Prof. T. Munzel teigimu, atėjo laikas imtis skubių veiksmų siekiant sumažinti aplinkos užterštumą. Pirma, ką reikia padaryti – aktyviau informuoti apie šią problemą valdžios pareigūnus, politikus. Svarbu žinoti, kad gyvensenos pokyčiai, didesnis fizinis aktyvumas, specifiniai kardiovaskuliniai vaistai, geresnis miestų išplanavimas gali pagerinti aplinkos kokybę ir žmonių gyvenimo sąlygas, sumažinti neigiamą aplinkos streso poveikį sveikatai.

Antra, būtina užtikrinti efektyvią ir griežtą teršalų emisijos į aplinką kontrolę, uždrausti iškasenų kurą ir biomasės deginimą, kuo greičiau pereiti prie vadinamosios švarios energijos šaltinių naudojimo. Reikia išaiškinti svarbiausius aplinkos oro teršalų šaltinius, kurie gali būti specifiniai įvairiose šalyse, ir jiems pritaikyti efektyvias kontrolės priemones.

 

emedicina.lt informacija

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.