Lėtinė limfocitinė leukemija

2021-09-16

Dr. Rūta Dambrauskienė,

LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinika

Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) – navikinė liga, kuriai būdinga kloninė, paprastai CD5 teigiamų subrendusių limfocitų proliferacija kraujyje, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose ir blužnyje. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2016 metų limfomų/ leukemijų klasifikaciją LLL priklauso subrendusių B neoplazijų grupei. 

 

Epidemiologija

Tai dažniausia leukemija pagal paplitimą Vakarų Europoje. Vidutiniškai diagnozuojama 4,2 atvejo iš 100 000 gyventojų per metus. LLL sudaro apie 30 proc. visų leukemijų, vyrauja B limfocitų morfologija. Sergančiųjų LLL pirmos eilės giminaičiams rizika susirgti šia liga yra tris kartus didesnė.

Rizika susirgti LLL didėja su amžiumi, sergamumo pikas 60–80 metų, vidutinis sergančiųjų amžius 72 metai. Dažniau serga vyrai nei moterys.

 

Klinika

Lėtinė limfocitinė leukemija pasireiškia įvairiais klinikiniais simptomais ir požymiais. Ligos pradžia dažnai atsitiktinė, neretai nustatoma atliekant profilaktinius kraujo tyrimus. 25–50 proc. pacientų nustatant diagnozę nejaučia jokių simptomų. Dažniausiai diagnozės metu pasireiškiantis simptomas – limfadenopatija – būdinga 87 proc. pacientų. Limfadenopatija gali būti nuo minimalios iki masyvios, paprastai limfmazgiai nebūna skausmingi. Rečiau jie būna padidėję pilve bei krūtinės ląstoje. 66 proc. pacientų nustatoma splenomegalija, kuri gali sukelti diskomfortą pilvo srityje. 10–20 proc. pacientų stebima hepatomegalija. 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.