Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Lietuvos medikų sąjūdis inicijuoja viešąją diskusiją

2019-08-21

Lietuvos medikų sąjūdis išsiuntė raštą Lietuvos Savivaldybių Asociacijai, Lietuvos Savivaldybių merams, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai, Nacionalinei gydymo įstaigų asociacijai, LR Sveikatos apsaugos ministrui l.e.p p. Aurelijui Verygai bei LRV Ministrui pirmininkui p. Sauliui Skverneliui, kviesdamas inicijuoti viešąją diskusiją Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos tinklo optimizavimo klausimais.

Kvietimo tekstas:

Nepaisant išplėtoto ligoninių tinklo, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai vis dar atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių. Analizuojant atskirų ligoninių veiklos duomenis pagal regionus, išryškėja žymūs veiklos skirtumai ir akivaizdi būtinybė bei galimybės optimizuoti ir restruktūrizuoti gydymo paslaugų teikimą.
Šiandien tai atrodo paradoksalu, kai rajonų ligoninės yra priverstos uždaryti kai kuriuos stacionaro skyrius dėl specialistų trūkumo atostogų metu, nors Lietuva iš kitų bendrijų šalių išskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi. Net ir esant absoliučiam gydytojų pertekliui, Lietuvoje labai trūksta kai kurių specialybių gydytojų – kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų. Nenuostabu, kad didžiausias trūkumas jaučiamas rajonuose. Tai lemia ilgą konsultacijų laukimo laiką, gyventojai yra priversti dėl banalių sveikatos sutrikimų važiuoti konsultuotis į didžiuosius miestus, dėl ko patiria laiko ir finansinių nuostolių. Pavyzdžiai rodo, kad rajonų sveikatos priežiūros įstaigoms ne visada pavyksta pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus net ir tuo atveju, kai įstaiga investuoja į specialisto paruošimą ar sukuria pakankamai geras darbo sąlygas jam.
Pastebime, kad neefektyviai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos įkaitais šiuo metu yra tapę ne tik pacientai ar sveikatos priežiūros specialistai, bet ir patys Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų vadovai.

LR Valstybės kontrolės ataskaitose keletą metų iš eilės akcentuojama, kad valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymas, turimų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių išnaudojimas yra neefektyvus ar net nuostolingas.
LNSS įstaigų optimizavimo tikslas – sutvarkyti LNSS įstaigų tinklą taip, kad paslaugos įstaigose pacientams būtų pasiekiamos per trumpiausią laiką, planuoti atitinkamų profilių paslaugas įstaigose remiantis ekonominiais ir demografinių pokyčių statistiniais skaičiavimais, teikiant paslaugas racionaliai ir efektyviai panaudoti jau įstaigų turimą infrastruktūrą, pritraukti medicinos specialistus į tas įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausias arba medicinos specialistus pagal poreikį paskirstyti įstaigos viduje įtraukiant ir jų perkvalifikavimo procesus.
LNSS įstaigų tinklo optimizavimo ir restruktūrizavimo teisinės galimybės ir teisiniai pagrindai yra paruošti, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių LNSS įstaigų tinklas iki šiol nėra optimizuotas efektyviausiam jo veikimui.

Vyriausybė kartais nepagrįstai kaltinama, kad reformos nevyksta arba vyksta netinkamai, o destruktyvūs ir vienpusiški sprendimai ”nuleidžiami iš viršaus“.
Pažymėtina, kad LNSS įstaigų tinklą sudaro ne tik valstybės, bet ir savivaldybės pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, todėl visais atvejais rajonų savivaldybių pavaldumo įstaigų optimizavimas ir restruktūrizavimas priklauso tik nuo pačių savivaldybių valios dalyvauti tokiame optimizavimo procese.
LR Sveikatos apsaugos ministras yra pabrėžęs, kad LNSS tinklo reforma yra stabdoma savivaldos lygyje, vyriausybės nutarimus savivaldybėms traktuojant kaip neprivalomo pobūdžio.
Politinės valios stoka, tylus, bet atkaklus pasipriešinimas reformoms sukuria erdvę įvairiausioms spekuliacijoms ir manipuliacijoms. Gyventojai gąsdinami ligoninių uždarinėjimu, praranda pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, o savo nepasitenkinimą dažniausiai nukreipia į sveikatos priežiūros specialistus. Pastarieji, tuo tarpu, vis garsiau kalba apie streikus ar kitas protesto formas, arba emigruoja, nematydami ir jau nebesitikėdami jokio pagerėjimo sveikatos sistemoje.

Taip pat norime pabrėžti, kad ir dabartinė vykdoma mokesčių ir socialinė politika neleidžia tikėtis realių didesnio sveikatos sistemos finansavimo pokyčių ateityje, todėl esant dabartinei demografinei situacijai ir nesiryžtant atlikti svarbių pokyčių jau dabar, prieisime lūžio tašką, kai netolimoje ateityje nebegalėsime pateisinti Lietuvos visuomenės lūkesčių ir poreikių.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS) kviečia naujai išrinktus savivaldybių vadovus, savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovus imtis lyderystės ir atsakomybės – garsiai ir viešai įvardijus savo rajono sveikatos priežiūros įstaigų veiklos problemas, ryžtingai planuoti ir priimti palankiausią ir efektyviausią rajono gyventojams sprendimą optimizuojant ir restruktūrizuojant savivaldybės pavaldume esančias LNSS įstaigas.

Laikas užtikrinti tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje.Todėl LMS kviečia Lietuvos savivaldybių asociaciją suburti visas 60 miestų ir rajonų savivaldybių ir inicijuoti viešas diskusijas bendram neatidėliotinam siekiui –optimizuojant LNSS tinklą išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose. LMS nuomone, Lietuvos savivaldybių asociacija galėtų tapti diskusijos koordinatoriumi, skatinančiu skaidrų bendradarbiavimą tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, rajonų savivaldos, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, medikų, pacientų bendruomenių ir visuomeninių organizacijų.

________________________________________________________________________________________________________________________

Lietuvos medikų sąjūdis susibūrė 2017 metų lapkričio 3 d., po to, kai sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl pacientų eilių mažinimo, dar labiau padidinant medikų darbo krūvį. Toks sprendimas sukėlė medikų bendruomenės pasipiktinimą, nes buvo priimtas vienašališkai, be diskusijų, be to, nenumačius nei papildomo apmokėjimo, nei specialistų skaičiaus padidinimo.

2018 metų balandžio 26 d. LMS prie LR Seimo surengė mitingą „Ką pasiūlysite medikams rytoj“, kuriame įvardijo sveikatos sistemos reformos spragas bei uždavinius, kuriuos būtina spręsti pirmiausiai.

Pagrindiniai LMS organizacijos tikslai – atkreipti dėmesį į rizikas, kurias kelia nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas bei vykdoma reforma, ir teikti valdžiai racionalius siūlymus, kaip gerinti šią sistemą, nesukuriant žalingų padarinių.

Asociacijos Lietuvos Medikų Sąjūdis nariais yra daugiau kaip 500 medikų. Peticiją už skaidrią, efektyvią ir deramai finansuojamą sveikatos apsaugos sistemą, kurioje saugiai jaučiasi pacientai ir juos gydantys medikai, pasirašė 43 tūkstančiai Lietuvos piliečių.

LMS vadovė yra gydytoja Živilė Gudlevičienė. LMS vadovo pavaduotojai – gydytojas Gintaras Berenis ir gydytoja Jurgita Sejonienė.

 

LMS informacija ir iliustracija

 

© 2006 Visos teisės saugomos.