Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

EKD Dislipidemijos gairės: labai didelės ŠKL rizikos grupės pacientams tikslinis MTL-C < 1,4 mmol/l!

2019-09-01

Lipidai, rizikos veiksniai ir prevencija

Paryžius (Prancūzija)

2019 m. rugpjūčio 31 d.

 

Siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), rekomenduojama mažo tankumo lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) koncentraciją sumažinti kiek įmanoma labiau, ypač jei pacientas turi didelę arba labai didelę kardiovaskulinę riziką. Tai vienas svarbiausių naujųjų Dislipidemijos kontrolės gairių, kurias parengė EKD ir Europos aterosklerozės draugija (EAD), teiginių. Šios gairės buvo pristatytos 2019 m. rugpjūčio 31 d. EKD kongrese.

Kasmet nuo ŠKL Europoje miršta daugiau kaip 4 mln. žmonių. Dažniausia ŠKL – aterosklerozinė kardiovaskulinė liga (AKL), kurią sukelia arterijų užsikimšimas. Gairėse pateikiamos rekomendacijos, kaip gyvensenos veiksniais ir vaistais koreguoti plazmos lipidų kiekį ir sumažinti AKL riziką.

Vienas naujųjų gairių rengimo darbo grupės vadovų, Oksfordo universiteto (JK) Visuomenės sveikatos tyrimų centro profesorius Colin Baigent sako, kad daugelis eksperimentinių, epidemiologinių, genetinių ir randomizuotų klinikinių tyrimų įrodo, jog padidėjęs MTL kiekis yra labai svarbi širdies priepuolio ir insulto priežastis.

„Sumažinus MTL kiekį, nežiūrint į tai, kokia buvo jo pradinė koncentracija, patikimai sumažėja ir kardiovaskulinė rizika. Jei pacientas turi didelę arba labai didelę širdies priepuolio arba insulto riziką, sumažinti MTL kiekį naudinga net jei MTL sumažėja tik kažkiek žemiau buvusio pradinio lygio. Nėra tokio žemiausio MTL lygio, kuris būtų nesaugus“, -teigia profesorius.

Gairėse nurodoma, kad gydytojas turėtų įsitikinti, ar paskirti prieinami antilipideminiai vaistai (statinai, ezetimibas, PCSK9 inhibitoriai) yra vartojami optimaliai veiksmingai, kad sumažintų MTL kiekį, o taip pat ir kardiovaskulinę riziką iki žemiausio galimo lygio.

Pirminėje prevencijoje pacientams, turintiems didelę ŠKL išsivystymo riziką, bet nesergantiems šeimine hipercholesterolemija, rekomenduojama siekti sumažinti MTL-C koncentraciją daugiau nei 50 proc.,lyginant su pradiniu, ir siekti tikslinės MTL-C < 1,4 mmol/l koncentracijos (IA įrodymų lygmuo).

Antrinei prevencijai labai didelę ŠKL riziką turintiems pacientams rekomenduojama siekti sumažinti MTL-C koncentraciją daugiau nei 50 proc., lyginant su pradiniu, ir siekti tikslinės MTL-C < 1,4 mmol/l koncentracijos (IA įrodymų lygmuo).

Anot  vieno iš gairių rengėjų, Milano (Italija) universiteto Farmakologijos ir biomolekulinių mokslų skyriaus profesoriaus farmakologo Alberico L. Catapano, akivaizdu, kad didelę arba labai didelę ŠKL riziką turintiems asmenims turėtų būti taikoma intensyvi antilipideminė terapija, nepaisant pradinės MTL koncentracijos. Gairėse rekomenduojama pasiekti tikslines cholesterolio vertes, arba kad gydymo eigoje MTL koncentracija sumažėtų > 50 proc., lyginant su pradiniu.

Ženevos (Šveicarija) universiteto ligoninės Kardiologijos skyriaus vadovas, vienas naujųjų gairių rengėjų profesorius Francois Mach pabrėžia, kad statinai iš esmės yra gerai toleruojami vaistai, statinų netoleravimo atvejų pasitaiko retai, taigi, šių vaistų gali vartoti dauguma pacientų. Anot prof. F. Mach, statinai sukelia labai mažai nepageidaujamų poveikių, pavyzdžiui, gali padidinti diabeto riziką, bet, gydant statinais, miopatija pasitaiko retai. Statinų nauda reikšmingai pranoksta galimą žalą, net jeigu jų skiriama esant nedidelei AKL rizikai.

Statinai nerekomenduojami premenopauzės periodo moterims, galinčioms pastoti, jeigu jos negauna adekvačios kontracepcijos. Pasak prof. A. Catapano, nors neįrodyta, kad statinai, vartojami pirmąjį nėštumo trimestrą, sukeltų vaisiaus anomalijų, moterys turėtų vengti šių vaistų tuo metu, kai gali pastoti. Tyrimų, kurie atsakytų į klausimą, kiek šie vaistai pavojingi nėščiosioms, nėra atlikta. 

Stokojama ir tyrimų apie statinų poveikį vyresniems nei 75 metų asmenims, nors tikėtina, kad statinai naudingi ir jiems. Gairėse nurodoma, kad aptariant statinų terapijos tikslingumą 75 metų ar vyresniame amžiuje, reikia įvertinti kardiovaskulinės rizikos laipsnį, pradinę MTL koncentraciją, paciento sveikatos būklę, sąveikos su kitais paciento vartojamais vaistais tikimybę.

Gairėse peržiūrėta ankstesnė kardiovaskulinės rizikos stratifikacija, skirstymas į laipsnius. Dabar labai didelės ŠKL rizikos grupei priskiriami asmenys, sergantys AKL, diabetu su organų taikinių pažeidimais, šeimynine hipercholesterolemija, sunkia lėtine inkstų liga. Šiems asmenims rekomenduojama skirti intensyvią antilipideminę terapiją. Gydymo tikslai konkrečios rizikos kategorijos asmenims nustatomi nežiūrint į tai, ar pacientas yra patyręs širdies priepuolį ar insultą.

Mokslinių tyrimų duomenys, gauti po 2016 m. gairių paskelbimo, leidžia teigti, kad lipoproteinų (a) kiekio padidėjimas yra akivaizdi AKL priežastis. Pacientai, turintys genetinį lipoproteinų (a) (Lp a) kiekio padidėjimą, panašiai tiek pat rizikuoja per gyvenimą patirti širdies priepuolį kaip ir sergantys šeimynine hipercholesterolemija. Lipoproteinų (a) kiekio padidėjimas dažniausiai yra genetiškai determinuotas, todėl naujosios gairės rekomenduoja bent kartą gyvenime kiekvienam suaugusiam asmeniui nustatyti lipoproteinų (a) kiekį. Pasak prof. C.Baigent, tą reikėtų padaryti apie 40 – uosius gyvenimo metus, kol žmogus dar nepatyrė širdies atakos ar insulto.

Jei nepaisant gydymo statinais išlieka hipertrigliceridemija, gairės rekomenduoja kartu su statinu skirti žuvų taukų preparatų. Tyrimai rodo, kad papildomas žuvų taukų paskyrimas gali ketvirtadaliu sumažinti AKL, įskaitant širdies ataką ir insultą, riziką. 

Naujosios gairės pataria kardiovaskulinę riziką stebėti ir kontroliuoti visą gyvenimą. Tai reiškia, kad bet kokiame amžiuje turėtume puoselėti sveiką gyvenimo būdą ir įvertinti rizikos lygį. Pateikiami šiuo požiūriu svarbiausi mokslininkų patarimai: sveika mityba, nerūkyti, reguliariai mankštintis, būti fiziškai aktyviam.

Pasak prof. F. Mach, neįrodyta, kad žuvų taukai galėtų apsaugoti nuo pirmojo gyvenime širdies priepuolio ar insulto, todėl sveikiems asmenims jie nerekomenduojami.  

Redakcijos pastaba: Su Europos kardiologų draugijos 2019 m. Dislipidemijos diagnostikos ir gydymo gairių pagrindinėmis naujovėmis supažindinsime artimiausiame (rugsėjo mėn.) „Lietuvos gydytojo žurnalo“ numeryje.

 

emedicina.lt informacija

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.