Metformino skyrimo galimybės

2018-11-06

Sergamumas cukriniu diabetu (CD) yra didelis ir nuolat augantis, neretai prilyginamas pandemijai. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje cukriniu diabetu serga daugiau kaip 422 mln. žmonių. Tai devinta mirtingumo priežastis. Paprastai sergantieji turi gausią gretutinę patologiją arba dėl hiperglikemijos poveikio reikšmingai nukenčia įvairios organizmo sistemos, ypač širdies ir kraujagyslių, inkstų, nervų. Antrojo tipo cukrinio diabeto (2 tipo CD) gydymui dažniausiai skiriamas vaistas yra metforminas, kuris ne tik mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, bet ir pasižymi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų riziką mažinančiu poveikiu, geru saugumo profiliu, galimybe skirti net ir esant sutrikusiai inkstų veiklai. Šioje apžvalgoje pateikiami apibendrinti duomenys apie galimai naujas, ne su gliukozės koncentracijos kraujyje mažinimu susijusias naujas metformino skyrimo indikacijas.

 

Metforminas ir širdies ir kraujagyslių ligos

Metforminas jau daugiau kaip dešimtmetį skiriamas kaip pirmos eilės vaistas gydyti 2 tipo CD. Amerikos diabeto asociacija (angl. the American Diabetes Association), Europos diabeto tyrimų asociacija (angl. European Association for the Study of Diabetes) ir Amerikos endokrinologų asociacija (angl. the American Association of Clinical Endocrinologists) patvirtino metforminą kaip pirmos eilės vaistą ir savo sutarimo gairėse [1, 2]. Pagrindinė metformino pirmavimo priežastis – širdies ir kraujagyslių ligų riziką mažinantis papildomas poveikis [3], pastebėtas analizuojant Jungtinės Karalystės perspektyviojo diabeto tyrimo rezultatus [4]. Tai yra svarbu, žinant, kad dauguma 2 tipo CD sergančių pacientų turi širdies ir kraujagyslių ligų arba jas įgyja. Jungtinės Karalystės perspektyviojo diabeto tyrimo duomenimis, metforminas mažino ŠKL riziką, o insulino ar sulfonilkarbamidų skyrimas, nors ir turėjo reikšmingą, tačiau silpnesnį poveikį retinant miokardo infarkto atvejus [4]. Stebėjimo tyrime vertintas metformino veiksmingumas beveik 20 tūkst. sergančiųjų 2 tipo CD ir aterosklerozine liga. Metforminą vartojusiems asmenims nustatyta 24 proc. mažiau mirčių nuo visų priežasčių, lyginant su nevartojusiais minėto vaisto [5]. Kitame – retrospektyviajame kohortiniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 250 tūkst. sergančiųjų 2 tipo CD, nustatyta, kad >40 proc. rečiau metforminu gydytų pacientų buvo stacionarizuoti ar mirė nuo miokardo infarkto ar insulto, palyginti su vartojusiais sulfonilkarbamidus [6]. Neseniai atlikto retrospektyviojo tyrimo, kuriame dalyvavo apie 15 tūkst. taivaniečių, sergančių 2 tipo CD, duomenimis, insulto rizika per ketverius metus buvo 60 proc. mažesnė metformino grupėje nei nevartojant vaisto [7]. Kito, taip pat neseniai publikuoto 13 metų trukmės tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 600 tūkst. 2 tipo CD sergančių pacientų, duomenimis, metforminą vartojusiems asmenims nustatyta 20 proc. mažesnė prieširdžių virpėjimo rizika [8]. Įdomu tai, kad prie metformino pridedant insuliną, padaugėjo nepageidaujamų ŠKL komplikacijų ir mirčių nuo visų priežasčių [9].

Mechanizmas, kuriuo metforminas gali sukelti aprašytą poveikį, tikėtina, nepriklauso nuo glikemijos: glikemijos kontrolė su metforminu buvo beveik identiška gydytiems insulinu [4, 10]. Tyrimuose su gyvūnų modeliais nustatytas mažesnis miokardo infarkto išsivystymas graužikams, kurie nesirgo cukriniu diabetu, o metforminas buvo skirtas prieš reperfuziją arba per ją [11, 12]. Šis poveikis aiškinamas adenozino monofosfato (AMP) kinazės aktyvavimu ir reperfuzijos pažeidimo sukeltu kinazių signalinio kelio užblokavimu [13]. Tačiau toks metformino veikimas neįrodytas žmogaus modelyje.

Nuolatinis gydymas metforminu turi ir lipidus mažinantį poveikį. Keleto tyrimų duomenimis, stebėtas bendrojo cholesterolio (BCh) ir trigliceridų (Tg) sumažėjimas, kai kuriais atvejais kartu didėjo ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentracija [14, 15]. Atliekant didelės apimties retrospektyviąją analizę, kurioje dalyvavo beveik 18 tūkst. ilgą laiką sergančių 2 tipo CD ir besigydančių asmenų, metforminą vartojusiųjų grupėje nustatyta ženkliai mažesnė trigliceridų ir didesnė didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentracija nei pacientams, gydytiems sulfonilkarbamidais [16]. Tyrimai taip pat parodė endotelio funkcijos pagerėjimą, tikėtina, dėl AMP kinazės aktyvacijos ir pagerėjusio insulino veikimo [17]. Kiti tyrimai parodė, kad metformino vartojimas turėjo ir profibrozinį poveikį, kuris gali būti susijęs su fibrinogeno kiekio sumažėjimu, plazminogeno aktyvatoriaus inhibitoriaus 1 aktyvumu ir uždegimo slopinimu [18].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 4

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.