Naujos gydymo galimybės epilepsija sergantiems pacientams

2018-11-06

Lapkričio 6 d. Kauno klinikose pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siųs elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padės sukontroliuoti epilepsijos priepuolius. 4 stimuliatorius pirmiesiems Kauno klinikų pacientams implantavo gydytojai neurochirurgai. Vėliau šiuos pacientus intensyviai prižiūrės gerai apmokyta gydytojų neurologų komanda.

Vienas iš keturių pacientų, 16-kos Lukas, stimuliatoriaus laukė apie pusę metų. Pirmieji epilepsijos požymiai jam pasireiškė pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau iki šiol ligos suvaldyti nepavyko. „Luko ligos forma sunkiai pasiduoda gydymui, išbandytos įvairios vaistų kombinacijos, visi prieinami tyrimai, tačiau net ir kasdien vartojant vaistus, sūnų ištinka priepuoliai“, – pasakojo Luko mama Jurgita.

„Šis metodas nėra naujas – kitose šalyse jis taikomas nuo 1996 metų“, – pasakojo Kauno klinikų Neurologijos klinikos Epileptologijos sektorius vadovė prof. Milda Endzinienė, pasidžiaugdama, kad šis gydymo metodas nuo šiol prieinamas ir Lietuvos pacientams.

Keturiems pacientams šiandien operacijas atlikęs Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas pasakojo, kad procedūros metu stimuliatorius implantuojamas kairėje kaklo-krūtinės srityje po oda. Implantuotas stimuliatorius suprogramuojamas ir derinamas pagal individualius paciento poreikius. „Pacientai patys galės įjungti stimuliatorių ir sustabdyti beprasidedantį priepuolį“, paaiškina profesorė.

„Visiškos priepuolių kontrolės tikėtis gali tik nedidelė dalis pacientų. Tačiau daugumai pacientų epilepsijos priepuoliai suretės ar taps lengvesni. Pavyzdžiui, priepuolių metu sąmonė nebus sutrikusi arba sutriks tik nežymiai, nebeliks staigių kritimų, kurie pasižymi didele traumų rizika“, – teigia prof. M. Endzinienė. Elektriniu impulsu stimuliuojamas klajoklis nervas siunčia signalą iki smegenų, kur smegenų žievėje esančio epilepsinio židinio srityje sumažėja žievės dirglumas – taip židinys tarsi nuraminamas.

„Net ir dalinė priepuolių kontrolė pacientams, išvargintiems neprognozuojamų staigių sąmonės sutrikimų ar kritimų dėl traukulių, ženkliai pagerins gyvenimo kokybę“, – sako Epilepsijos ir kitų paroksizminių būklių sektoriaus vadovė doc. Giedrė Jurkevičienė.

„Pirmuosius 3 ar net 6 mėnesius po stimuliatoriaus implantacijų pacientai lankysis pas mus bent kas dvi savaites. Vėliau vizitai retės, tačiau pacientai išliks akyloje neurologų priežiūroje“, – teigė Epilepsijos centro vadovė dr. Giedrė Gelžinienė.

Vien Kauno klinikose gydoma apie 40 įvairaus amžiaus pacientų, kuriems klajoklio nervo stimuliacija – vienintelė likusi dar neišbandyta galimybė kontroliuoti epilepsijos priepuolius. „Šių metų pradžioje nuspręsta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuoti 20 klajoklio nervo stimuliatorių, iš kurių 12 bus įsodinti Kauno klinikose“, – džiaugiasi gydytojos neurologės.

„Šio stimuliatoriaus kaina nėra maža, tačiau gydymo eigoje ženkliai sumažėja kitos išlaidos, susijusios su pacientų gydymu: skubių hospitalizavimo, komplikacijų gydymo, nedarbingumo kaštai“, – pabrėžia prof. M. Endzinienė.

Pirmąsias procedūras Kauno klinikose padėjo atlikti stimuliatorių gamintojo suburta tarptautinė komanda: šioje srityje patyręs neurochirurgas Milan Mohapl iš Prahos universiteto ligoninės, taip pat kvalifikuotų inžinierių grupė iš Italijos bei Lietuvos.

Kauno klinikų nuotrauka ir informacija


 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.