Povidono jodas: žaizdų gydymas ir COVID-19 infekcija

2021-09-09

Praktiškai nebūna žaizdų, kurių nekolonizuotų mikroorganizmai. Dažniausiai jie nesukelia rimtesnių pasekmių, o kai kurie netgi padeda gyti žaizdai. Vis dėlto patogeniniai mikroorganizmai, patekę į žaizdą, gali sukelti pavojingą infekciją ar netgi sepsį, sutrikdyti ir komplikuoti žaizdos gijimą. Infekcijos procesą lemia kompleksas veiksnių, susijusių su makroorganizmo (paciento) ir mikroorganizmo (patogeno) ypatumais, aplinkos faktoriai ir taikomos terapinės intervencijos.



Uždegimas yra natūrali patofiziologinė organizmo reakcija į audinių sužalojimą (žaizdą), jis būtinas gijimo procesui. Mikrobinė infekcija gali sukelti perteklinį uždegimą, kuris pažeidžia (remodeliuoja) ekstraceliulinį matriksą ir slopina reepitelizaciją. 

Užtrukusi mikrobinė kolonizacija esant lėtinei žaizdai formuoja bioplėvelę, savotiškai parazituojančią paciento kūne. Bioplėvelė slopina paciento audinių metabolizmą ir skatina mikroorganizmų atsparumą antibiotikams. Bioplėvelių randama 60 proc. lėtinių ir apie 6 proc. ūminių žaizdų, jos apsunkina mikroorganizmų eradikaciją. 

 

Antiseptikai

 

Bioplėvelę suardo ir žaizdos infekcinį uždegimą efektyviai sumažina antiseptiniai preparatai. Kai kurie antimikrobiniai preparatai kone idealiai tinka infekuotoms žaizdoms gydyti. Vienas plačiausiai naudojamų – povidono jodas (pvz., „Betadine“).

Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje didėja vietiniams ir sisteminiams antibiotikams atsparių mikroorganizmų paplitimas. Vietiškai žaizdoms gydyti tradiciškai naudojami vadinamieji topiniai antiseptikai. 

Kai kurie jų pasižymi dideliu mikrobocidiniu aktyvumu ir plačiu antimikrobinio poveikio spektru. Kitaip nei antibiotikai, antiseptikai sumažina mikroorganizmų atsparumo formavimąsi.

 Gydant žaizdas vietiniai antiseptikai atlieka labai svarbų vaidmenį. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad perioperaciniu periodu žaizdoms gydyti visada rekomenduojami veiksmingi vietiniai antiseptikai, juos naudojant sumažėja sisteminių antibiotikų poreikis. Ekspertai nurodo, kad idealus vietinis antiseptikas turėtų pasižymėti tokiomis savybėmis:

  • plačiu antimikrobinio poveikio spektru,

  • gebėjimu prasiskverbti pro miokrobinę bioplėvelę,

  • aktyviu poveikiu nekroziniams audiniams ir escharui (atmirusių audinių liekanoms),

  • mažu rezistentiškumo skatinimo potencialu,

  • priešuždegiminiu ir žaizdos gijimą skatinamuoju poveikiu,

  • geru lokalaus ir sisteminio toleravimo profiliu.

 

Vietiniai antiseptikai veiksmingai naudojami klinikinėje praktikoje žaizdų infekcijoms gydyti ir profilaktikai, tai jodo nešikliai (povidono jodinas, PVP), sidabro junginiai, chlorheksidinas, bezalkoniumo chloridas, triklozanas, oktenidinas, poliheksanidas, slektyvūs dažai (eozinas ir kt.). 

 

Povidono jodas 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 4

 

© 2006 Visos teisės saugomos.