Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomai naujai psichoaktyvių medžiagų stebėsenos sistemai, kuri padės kontroliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir problematiką.

Skaitytojų klausimai dėl galimų skiepų pavojų. Atsako ULAC atstovas

2019-02-06

Dažnai gauname skaitytojų klausimų dėl skiepų neva itin žalingo poveikio mažam vaikui. Štai neseniai gautas klausimas: „Prašau kuo daugiau informacijos apie mmr skiepo galimas pasekmes vaikelio vystymuisi, skiepo sudėtį, nes sužinojau, kad toje sudėtyje yra ypač pavojingų medžiagų (prisega informacinį lapelį), Vilmantas, Kaunas“. Kitas skaitytojas (Julius iš Šakių rajono) piktinasi, kad reikia prieš skiepijant vaikelį pasirašyti, kad gydytojai  neatsako už galimas skiepo pasekmes. Kodėl - klausia - tėvams reikia pasirašinėti? Skiepas yra labai pavojingas?

 Ką į tokius klausimus galėtų atsakyti ULAC atstovai? Ar tikrai po skiepų galimos sunkios pasekmės? Ar vaikas gali susirgti autizmu po MMR skiepo? Gali sutrikti jo vystymasis?

ULAC atstovės Kristinos Žukauskaitės atsakymas:

Vakcinų saugumas ir efektyvumas yra vertinami vakcinų klinikinių tyrimų metu ir tik saugias bei efektyvias vakcinas leidžiama naudoti. Tai patvirtina nacionalinės (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT)) arba tarptautinės (Europos vaistų agentūra) institucijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vadovaujantis imuninių vaistinių preparatų charakteristikų santraukomis, minėtuose preparatuose pagalbinių cheminių medžiagų: albumino, gyvsidabrio, fenolio, formalino, konservantų „Thimerosal“, „Merthiolat“, „Phenoxyethanol“ – nėra. Informaciją apie konservantą tiomersalį, kaip pavyzdį, galima rasti straipsnio nuorodoje: http://www.who.int/vaccine_safety/committee/topics/thiomersal/en/. Aliuminio, formaldehido cheminių medžiagų fragmentai įeina į imuninių vaistinių preparatų sudėtį.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vadovaujantis imuninių vaistinių preparatų charakteristikų santraukomis, minėtuose preparatuose „Polymyxin“, „Arneomycin“ – nėra. Tačiau antibiotikai (pavyzdžiui: „Neomycin“, „Kanamycin“, „Streptomycin“, ir kt.) imuninių vaistinių preparatų sudėtyje kaip pagalbinės cheminės medžiagos yra naudojamos imunotechnologijos tikslais (pavyzdžiui siekiant sustabdyti bakterijų augimą bei imuninių vaistinių preparatų užterštumą).

Informaciją apie imuninių vaistinių preparatų sudėtyje esančias pagalbines chemines medžiagas ir jų paskirtį, kaip pavyzdį, galima rasti straipsnių nuorodose: „Vaccine Ingredients“: http://vk.ovg.ox.ac.uk/vaccine-ingredients bei https://www.cdc.gov/vaccines/parents/vaccine-decision/index.html

Moksliškai pagrįstos informacijos apie imuninių vaistinių preparatų (vakcinose) sudėtyje esančių kepenų ar embrionų ląstelių, medžiagų pagamintų iš ar gyvūnų audinių liekanų – nėra.

Negyvose vakcinose naudojami užmušti mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys, nuo kurių neįmanoma susirgti pasiskiepijus. Naudojant gyvas vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvas susilpnintas virusas, sveikiems žmonėms dažniausiai ligos nesukelia, tačiau kai kuriems asmenims ši vakcina gali pasireikšti konkrečios infekcijos, nuo kurios buvo skiepyti, simptomais, bet toks susirgimas pasireiškia labai lengva ligos forma ir didesnės rizikos sveikatai nesukelia. Tai visiškai nėra žalinga ir įrodo, jog vakcina yra veiksminga. Šios vakcinos pasižymi itin dideliu efektyvumu, tačiau netinka asmenims su imunosupresinėmis būklėmis, ar esant kitoms kontraindikacijoms.

 

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.