Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Erekcijos sutrikimai ir širdies kraujagyslių sistema

2019-09-05

Tyrimai įrodo, kad erekcijos sutrikimai (ES) gali būti ankstyvas prasidedančios išeminės širdies ir periferinių kraujagyslių ligų žymuo. 2016 m. Europos kardiologų draugijos ŠKL prevencijos gairėse pabrėžiama, kad reikėtų įvertinti ŠKL rizikos veiksnius ir ŠKL požymius bei simptomus pacientams, turintiems erektilinę disfunkciją.

 

Varpos erekcija – sudėtingas ir subtilus fiziologinis fenomenas, valdomas ir koordinuojamas harmoningai suderintų neurologinių, kraujagyslinių ir audininių veiksnių: arterijų dilatacijos, trabekulų lygiųjų raumenų atsipalaidavimo, akytkūnio veninio-okliuzinio mechanizmo suaktyvėjimo. ES dažnesni vyrams, turintiems kardiovaskulinės rizikos veiksnių ar sergantiems tokiomis gretutinėmis ligomis (cukriniu diabetu, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, nutukimu, metaboliniu sindromu). Nustatyta, kad daugiau kaip 50 % sergančiųjų hipertenzija diagnozuojama erekcijos sutrikimai. Kuo vyresnis vyro amžius, sunkesnė ir didesnės trukmės hipertenzija, kuo daugiau kardiovaskulinių rizikos veiksnių, tuo didesnė ES tikimybė.

Įvairių autorių atlikti tyrimai parodė, kad ES pasireiškia 3–5 metais anksčiau, negu kliniškai pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL). Netgi sveikų vyrų ES atspindi padidėjusią ŠKL riziką. Tyrimų duomenimis, 2 tipo cukriniu diabetu sirgusių vyrų, kuriems angiografiškai buvo diagnozuota išeminė širdies liga, grupėje, ES buvo susiję su du kartus didesne nepageidaujamų išeičių, o didelės kardiovaskulinės rizikos populiacijoje – su beveik 2 kartus didesne mirties rizika.

 

ES atsiradimas rodo, kad vyras turi reikšmingai didesnę kardiovaskulinių ligų ir komplikacijų riziką, net jei kol kas jam nėra nustatyta jokios organinės širdies ir kraujagyslinės patologijos. Todėl kiekvienam pacientui, kuris skundžiasi ES, reikėtų įvertinti kardiovaskulinės rizikos veiksnius, jau esamus širdies ir kraujagyslių ligų požymius, simptomus ir pagal galimybes juos kontroliuoti

 

2018 metais Europos kardiologų draugijos duomenimis, erekcijos sutrikimai tiesiogiai koreliavo su įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis:

  • didesne širdies nepakankamumo funkcine klase pagal NŠA,
  • blogesne gyvenimo kokybe,
  • mažesne kairiojo skilvelio išmetimo frakcija,
  • didesniu aritmijų (pirmiausia prieširdžių virpėjimo) dažnumu,
  • dažnesniu spironolaktono, digoksino vartojimu.

 

Erekcijos sutrikimų gydymas

 

2018 metais suėjo lygiai 20 metų, kai buvo užregistruotas sildenafilis – pirmasis naujos kartos geriamasis vaistas, skirtas erekcijos sutrikimams gydyti. Paskui buvo sukurti naujesni modifikuoti erekciją gerinantys vaistai, pasižymintys palankesnėmis farmakokinetikos charakteristikomis: greitesne veikimo pradžia, ilgesne trukme, geresniu toleravimo ir saugumo profiliu. Visi jie priklauso fosfofiesterazės – 5 inhibitorių (FDE-5) klasei ir šiuo metu yra pirmo pasirinkimo vaistai įvairios etiologijos ir sunkumo ES gydyti. Kai kurie FDE-5 (kaip antai, tadalafilis) klinikinėje praktikoje vartojami ir gerybinei prostatos hiperplazijai ar plautinei hipertenzijai gydyti.

 

Geriamieji FDE-5 turi svarbių privalumų:

  • patogūs vartoti (nes geriami),
  • veiksmingi esant įvairios kilmės ES,
  • užtikrina pakankamos trukmės erekciją,
  • sukelia palyginti mažai šalutinių poveikių,
  • pakankamai saugūs ir gerai toleruojami.

PDI panašumai ir skirtumai

ES gydyti Europoje (EMA) užregistruoti keturi FDE-5, kurie panašūs veikimo mechanizmu bei dažniausiai lengvu ir praeinančiu nepageidaujamu poveikiu. Iš jų dažniausiai pasitaiko galvos skausmas (10–16 %), karščio pylimas (5–12 %), dispepsija (4–12 %), nosies užgulimas (1–10 %), galvos svaigimas (2–3 %). Šalutinių poveikių atsiranda dėl nepakankamo FDE-5 – 5 inhibitorių selektyvumo, tai yra, ne tik 5, bet ir kitų FDE-5 izoformų slopinimo. FDE-5 labiausiai skiriasi farmakokinetika (poveikio pradžia, trukme) ir selektyvumu fosfodiesterazės receptoriams (nuo selektyvumo daug priklauso šalutinių poveikių stiprumas, toleravimo profilis).

 

Tadalafilis – universaliausias pasirinkimas erekcijos sutrikimams gydyti

Tadalafilis turi savitą molekulinę struktūrą, kitokią negu sildenafilis, vardenafilis ar kiti PDE-5 inhibitoriai. Jo molekulė turi piperazinodiono žiedą, kuris yra sildenafilio hidantoino žiedo modifikacija. Tadalafilis yra ilgiausiai (iki 36 val.) veikiantis PDI, iš visų šiuo metu vartojamų erekcijos sutrikimams gydyti, bet išgertas pradeda veikti greitai (per 20–30 minučių).

Tadalafilis mažiausiai 9000 kartų selektyviau slopina PDE-5 negu kitas PDE izoformas, išskyrus PDE-11. PDE-11 didesniais kiekiais randama sėklidėse ir prostatoje. Terapinės tadalafilio dozės slopina PDE-11, tačiau ar kliniškai tai reikšminga, nėra aišku. Įrodyta, kad tadalafilis nedaro neigiamo poveikio sėklidžių veiklai ir spermatogenezei.

PDE-6 izoforma dalyvauja fototransdukcijos procesuose tinklainėje. Šią izoformą blokuoja sildenafilis, vardenafilis, tačiau tadalafilis jos neveikia, todėl skirtingai nei kiti PDE-5 inhibitoriai nesutrikdo regėjimo (šis sutrikimas pasireiškia migla akyse, pablogėjusiu melsvos ir žalios spalvų matymu). Tadalafilis PDE-5 slopina > 700 kartų aktyviau negu PDE-6, mažiau negu 0,1 % jo vartojančių pacientų patiria regėjimo sutrikimų.

Tadalafilis išsiskiria didžiausiu eliminacijos pusperiodžiu iš visų PDE-5 inhibitorių: 17,5 val. – sveikų jaunų ir vidutinio amžiaus, 21,6 val. – vyresnio amžiaus vyrų organizme (sildenafilio ir vardenafilio – apie 4 val.). Kiti PDE-5 inhibitoriai erekcijos stimuliatoriai veikia trumpiau negu tadalafilis, todėl juos reikia išgerti prieš pat numatomą lytinę sueitį, tai kai kuriems pacientams sukelia nerimą, psichologinį diskomfortą.

Tadalafilis, turintis ilgiausią eliminacijos pusperiodį, rečiau nei kiti PDE-5 inhibitoriai sukelia hipotenziją ir ortostazines reakcijas nitratais ar antihipertenziniais vaistais gydomiems pacientams, jis yra vienas pasirinktinių erektogenių vaistų ŠKL riziką turintiems vyrams.

Skirtingai nei sildenafilio ar vardenafilio, tadalafilio absorbcijos ir efektyvumo riebus maistas ar alkoholis nesumažina. Ši unikali tadalafilio farmakokinetikos charakteristika susijusi su lėtesne vaisto absorbcija ir ilgesniu veikimo pusperiodžiu.

 

Kardiovaskulinis saugumas

Įrodyta, kad kardiovaskulinės rizikos padidėjimas, gydant erekcijos sutrikimus, susijęs ne su erekcijos sutrikimams gydyti vartojamais vaistais, o su išaugusiu fiziniu krūviu (suintensyvėjusiu lytiniu gyvenimu). Būtent dėl šios priežasties, prieš skiriant erekcijos sutrikimų gydymą, reikia išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių liga sergančio paciento kardiovaskulinės sistemos būklę, fizinio krūvio toleranciją. Tyrimai rodo, kad lytiniai santykiai pagal fizinį krūvį prilygsta greitam arba labai greitam bėgimui (10–14 km/val.).

Tyrimai rodo, kad tadalafilis yra saugus kardiovaskulinei sistemai:

  • nedaro kliniškai reikšmingo poveikio arteriniam kraujospūdžiui ir širdies susitraukimų dažnumui (poveikiu panašus į placebą),
  • neveikia širdies ritmo ir laidumo (QT intervalo),
  • neturi sąveikos su visų klasių antihipertenziniais vaistais,
  • nepablogina komorbidinių būklių eigos.

 

Daugiausia klinikinių tyrimų atlikta gydant tadalafiliu lengvą ar vidutinio sunkumo ES, tačiau šis vaistas veiksmingai gydo ir sunkią, organinę erekcijos disfunkciją, įskaitant ES sergant diabetu ar po prostatos vėžio terapijos (prostatektomijos, spindulinio gydymo).  

Randomizuoti dvigubai akli placebu kontroliuojami III fazės tyrimai parodė, kad tadalafilis efektyviai gydo įvairios etiologijos ir sunkumo ES. Sėkmingų bandymų atlikti lytinį aktą dažnumas padidėjo 34 % vyrų, vartojusių 10 mg tadalafilio, ir 39 % – vartojusių 20 mg tadalafilio, palyginti su 6 % placebo grupėje. Tyrimuose dalyvavę vyrai turėjo įvairaus sunkumo ES: 41 % – lengvą, 23 % – vidutinio sunkumo, 36 % – sunkų. Erektogeninis tadalafilio efektas > 70 % pacientų truko iki 36 val., sėkmingi bandymai atlikti lytinį aktą užregistruoti praktiškai visu poveikio diapazonu – nuo 30 min. iki 36 val. po išgertos dozės.

Erekcijos pagerėjimą nurodė 81 % pacientų, vartojusių 20 mg tadalafilio, ir 35 % vartojusių placebo. ES buvo visiškai koreguotas 55 % vyrų, vartojusių 20 mg tadalafilio ir 11 % – vartojusių placebo.

Daugeliu tyrimų įrodyta, kad tadalafilis veiksmingai gydo visų amžiaus grupių vyrų ES, įskaitant sunkią gretutinę patologiją turinčius vyrus, sergančius arterine hipertenzija, diabetu, išemine širdies liga, turinčius dislipidemiją ir kt.

Taigi, tadalafilio veiksmingumas nepriklauso nuo erekcijos sutrikimo etiologijos, sunkumo, maisto ar alkoholio vartojimo, paciento amžiaus, bet tiesiogiai priklauso nuo išgertos dozės. Tadalafilis veiksmingas gydant kraujagyslinę, psichogeninę ir mišrios kilmės erekcijos disfunkciją. Tadalafilis veiksmingai gydo su diabetu susijusius erekcijos sutrikimus (efektas tik truputį silpnesnis, palyginti su nediabetinės etiologijos erekcijos sutrikimų gydymu).

 

Nauja žinia: kardiovaskulinė nauda


Parengė gyd. J. Kastys

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“, 2019 m. Nr. 3

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.