Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

2019 m. Europos kardiologų draugijos kongresas. Karštos naujienos iš Paryžiaus!

2019-09-01

2019 m. Europos kardiologų draugijos (EKD) kongreso naujienos

2019 metų rugpjūčio 31 dieną Paryžiuje prasidėjo didžiausias kasmetinis kardiologų kongresas, sutraukęs bemaž 33 tūkstančius gydytojų iš 144 skirtingų pasaulio valstybių. Iki rugsėjo 4 dienos vyksiančiame kongrese vyks per 500 sesijų, bus pristatyta puspenkto tūkstančio pranešimų, 5 naujosios Ūminės plaučių embolijos, Diabeto, prediabeto ir ŠKL, Lėtinių širdies išemijos sindromų, Dislipidemijos ir po 15 metų atsinaujinusios Supraventrikulinės tachikardijos diagnostikos ir gydymo gairės bei kita gydytojams praktikams ir mokslininkams aktuali informacija. Emedicina.lr skaitytojams pateikiame EKD kongrese pateiktų pranešimų, pristatytų tyrimų glaustas apžvalgas (nuolat papildysime).

 

Širdies ir kraujagyslių sveikata pasaulyje: kodėl turime nuveikti daugiau?

Paryžius, Prancūzija

2019 m. rugpjūčio 31 d.

 

Liūdna pripažinti, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka dažniausia mirties ir neįgalumo priežastimi pasaulyje - kasmet jos pražudo milijonus žmonių. Šių metų EKD kongrese širdies ir kraujagyslių sveikatai skiriamas ypatingas dėmesys ir tai nėra atsitiktinis dalykas. „ŠKL dar nenugalėtos,“ - teigia EKD prezidentė, Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorė Barbara Casadei. Pasak jos, EKD parengtas Kardiologijos atlasas rodo, kad Europos Sąjungos šalyse kasmet užregistruojama apie 11 mln. naujų ŠKL atvejų.

Praėjus kuriam laikui po to, kai pavyko sumažinti priešlaikinių kardiovaskulinių mirčių dažnumą, vėl matome mirčių nuo ŠKL statistikos plato, o Vakarų šalyse – netgi mirtingumo didėjimą. Nauja tai, kad ŠKL tampa vis didesnė besivystančių šalių visuomenės sveikatos problema. Ten į vyraujančių mirties priežasčių lyderystę aktyviai veržiasi neinfekcinės neuždegiminės ligos, pirmiausia, ŠKL, aplenkdamos anksčiau pirmavusias užkrečiamąsias ligas.

„Per pastaruosius keletą dešimtmečių pavyko reikšmingai pagerinti ūminių ir lėtinių kardiovaskulinių ligų prevencijos ir gydymo kokybę, ir tai nepagrįstai nuramino mus visus – gydytojus, sveikatos politikus, medicinos pramonę, sumažino mūsų budrumą, - sako prof. B. Casadei. – Vidinė nuojauta sako, kad mes per daug sutelkėme dėmesio mažoms gyventojų grupėms, palikdami nuošalyje plačiąją visuomenę. Širdies ir kraujagyslių sveikatos strategijos turėtų aprėpti kiek įmanoma didesnį populiacijos ratą. Šių metų EKD kongresas vienija pastangas kartu su Pasaulio širdies federacija ir Pasaulio kardiologijos kongresu, siekdamas suaktyvinti bendrą veiklą ir iniciatyvas kovai su ŠKL visame pasaulyje“.

EKD visapusiškai palaiko ir remia gydytojus kardiologus ir mokslininkus, skatindama parengti praktines rekomendacijas ir pasiūlyti pragmatiškų sprendimų, kurie skatintų ŠKL kontrolės pažangą ir sumažintų ŠKL naštą pasaulyje. EKD bendradarbiauja su kitomis profesinėmis draugijomis, valstybių vyriausybėmis, sveikatos priežiūros pramone, skatindama daugiau investuoti į ŠKL tyrimus, naujų veiksmingų vaistų kūrimą ir taikymą praktikoje.  Apie tai išsamiau bus kalbama EKD Kongreso sesijose.

Pasaulio širdies federacijos (PŠF) prezidentė, Keiptauno universiteto (Pietų Afrikos Respublika) profesorė Karen Sliwa sako, kad, jos supratimu, globali sveikata  yra visuma prevencijos, gydymo ir kontrolės veiksmų ir priemonių, įgyvendinamų tarptautiniu ir tarpdisciplininiu pagrindu, paremta visuotiniu ir visiems prieinamu sveikatos stiprinimo prioritetu. Anot jos, kartu su daugiau nei 200 narių, įskaitant Europos kardiologų draugiją, Pasaulio širdies federacija atlieka išskirtinį vaidmenį telkiant visuotines pastangas siekiant pagerinti pasaulio gyventojų sveikatą, sumažinti ŠKL naštą visuomenei. 

PŠF glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vykdomąja taryba ir Pasaulio sveikatos asamblėja, atstovaudama širdies ir kraujagyslių specialistų bendruomenei visoje PSO veikloje, kaip antai priimant sveikatos politikos strategijas ir sprendimus, rengiant ŠKL prevencijos ir gydymo gaires, techninius dokumentus.

Pasak K. Sliwa, PŠF dirba išvien su Jungtinėmis Tautomis (JT) ir kitomis tarptautinėmis institucijomis, siekdama padėti formuoti sveikatai palankias pasaulio politikos strategijas ir asignavimų paskirstymą.

PŠF pritarė JT rezoliucijai, numatančiai iki 2025 metų 25 proc. sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo ŠKL. Šis įsipareigojimas gula kertiniu akmeniu Darnios pasaulio plėtros tikslų strategijoje, kuria siekiama iki 2030 metų vienu trečdaliu sumažinti priešlaikinių mirčių nuo neinfekcinių ligų dažnumą. Strategija numato koordinuotą darbą siekiant šių tikslų visuomenės, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. Keliamas uždavinys sumažinti mirtingumą, susijusį su daugeliu sveikatai žalingų veiksnių ir būklių, kaip antai rūkymu, nepakankamu gydymo prieinamumu, negydoma reumatine širdies liga, Chagas liga ir kt., kurios kasmet pražudo tūkstančius žmonių.

Prof. K. Sliwa teigimu, PŠF turi dar vieną, ypatingai svarbų ir neatidėliotiną, prioritetinį  taikinį – tai oro užterštumas, kuris neproporcingai paveikia žmones, gyvenančius mažai išteklių turinčiuose regionuose. PSO duomenimis, 9 iš dešimties pasaulio gyventojų kvėpuoja užterštą orą, tai lemia daugiau negu 20 proc. mirčių nuo ŠKL, tai yra daugiau negu 3 mln. mirčių kasmet. PŠF įsipareigojo imtis aktyvių veiksmų šios globalios problemos kontrolės srityje, kviečia plėtoti tyrimus, kurie padėtų geriau suprasti ryšius tarp oro užterštumo ir ŠKL.

Siekiant suteikti maksimalios informacijos apie globalius ŠKL krizės iššūkius, šių metų EKD kongreso tarptautinių ekspertų nušviečiamos svarbiausios kardiovaskulinės sveikatos problemos: paplitimo netolygumai, klinikiniai ŠKL pasireiškimai,  diagnostikos principai, gydymas. Atkreipiamas dėmesys į pamokas, kurias pateikia šioje srityje išradingai ir nuosekliai dirbančios institucijos ir mūsų kolegos visame pasaulyje.

Prof. B. Casadei ir prof. K. Sliwa vieningai pripažįsta, kad teisė į širdies sveikatą yra fundamentinė ir neatsiejama nuo bendrųjų kiekvieno žmogaus teisių. Tai verčia globaliu mastu koordinuoti pastangas ir veiksmus širdies sveikatos stiprinimo srityje. EKD kongresas ir Pasaulio kardiologijos kongresas sukuria tvirtą platformą bendradarbiavimui stiprinti ir plėtoti. Mes kviečiame visus suvienyti pastangas ir uždavinius Paryžiaus kongrese, siekiant geresnės širdies sveikatos.

 

emedicina.lt informacija

 

Nuotraukų galerija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.