Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Europos kardiologų patarimai sergantiesiems lėtine IŠL: venkite triukšmo ir užterštos aplinkos

2019-09-05

Paryžius (Prancūzija)

2019 m. rugsėjo 2 d.

 

Europos kardiologų draugija (EKD) pirmą kartą oficialiai pranešė apie žalingą aplinkos užterštumo ir triukšmo poveikį sergantiesiems lėtiniais širdies sindromais. Tai nurodoma vakar kongrese pristatytose EKD Lėtinės išemijos sindromų diagnostikos ir gydymo gairėse.

Vienas šių gairių rengėjų, Turku (Suomija) PET centro direktorius profesorius Juhani Knuuti atkreipė dėmesį, kad aplinkos užterštumas ir triukšmas padidina širdies priepuolių bei insulto riziką, todėl šiuos abu veiksnius būtina reguliuoti ir mažinti įvairiomis politinėmis bei teisinėmis priemonėmis. Anot jo, asmenys, sergantys lėtiniais išemijos sindromais, turėtų vengti intensyvaus transporto eismo vietų ir galbūt dėvėti veido kaukes – respiratorius. Patalpų vidaus orui švarinti naudotini veiksmingi oro dalelių filtrai. 

Šios EKD gairės apima lėtinius išemijos sindromus ir yra išeminės širdies ligos gairių tąsa. Pasak gairių rengėjų grupės vadovo Galvėjaus (Airija) Lambe Medicinos instituto intervencinės kardiologijos profesoriaus William Wijns, dokumente atsispindi požiūris, kad išeminė širdies liga gali būti ūminė arba lėtinė, abi jos yra dinamiškos. IŠL gydoma visą paciento gyvenimą, gydant siekiama stabdyti ligos progresavimą ir apsaugoti pacientą nuo kardialinių įvykių, tokių kaip širdies atakos.

Naujosiose gairėse labiau pabrėžiama gyvensenos įtaka širdies sveikatai, nurodoma, kad nesveikas gyvenimo būdas skatina lėtinės širdies išemijos sindromo atsiradimą. Tinkamai modifikavus gyvenimo būdą galima užkirsti kelią sindromo sunkėjimui.

Pacientai turėtų mesti rūkyti, vengti netgi pasyvaus rūkymo, valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo turtingų produktų, riboti sočiųjų riebalų ir alkoholio vartojimą. Reikia stengtis išlaikyti normalų kūno svorį, kasdien po 30–60 min. užsiimti fiziškai aktyvia veikla (rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis).

Asmenys, sergantys IŠL, palyginus su nesergančiais, turi du kartus didesnę nuotaikos ir nerimo sutrikimų riziką. Stresas, depresija ir nerimas blogina išeminės širdies ligos išeitis, trukdo pozityviai organizuoti gyvenimo būdą ir disciplinuotai vartoti skirtus vaistus. Asmenys, patiriantys depresiją, nerimą ir stresą, turėtų sulaukti specialistų paramos bei patarimų.

Siekti sveikesnio gyvenimo būdo padeda kognityvinė elgesio terapija, pavyzdžiui, padėti pacientui išsikelti tikroviškus gyvenimo tikslus ir siekius, išmokti stebėti bei vertinti save, kreiptis pagalbos į draugus, šeimos narius, mokytis kažką keisti gyvenime, įveikti iškylančius sunkumus. Kai kurie pacientai, kaip antai patyrę ūminį kardiovaskulinį įvykį ar kenčiantys nuo morbidinio nutukimo, turėtų būti siunčiami į fiziniu aktyvumu paremtą kardiologinę reabilitaciją, kurioje dirba daugiadalykė komanda, susidedanti iš kardiologo, bendrosios praktikos gydytojo, dietologo, kineziterapeuto, psichologo.

Lėtinio išemijos sindromo simptomams palengvinti ir ūminių kardialinių įvykių, įskaitant širdies priepuolius bei kardialinę mirtį, profilaktikai skiriamas medikamentinis gydymas. Visiems lėtiniais išemijos sindromais sergantiems asmenims skiriama statinų, o labai didelės rizikos pacientams – ir antitrombozinių vaistų. Kitų klasių vaistai, pavyzdžiui, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, skiriami specifinių grupių pacientams.

Pasak prof. J. Knuuti, paskirtus vaistus pacientai turi vartoti nuolat, net jei jaučiasi gerai ir neturi jokių kardiovaskulinių simptomų. Visi sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios komandos nariai, įskaitant bendrosios praktikos gydytojus, specialistus, kardiologus ir slaugytojus, turėtų skatinti pacientus keisti elgseną bei rūpestingai vartoti vaistus.

Kai kuriems pacientams, turintiems didelę blogų ligos išeičių riziką, arba tuomet, kai gyvensenos keitimas ir medikamentinis gydymas neužtikrina ligos simptomų kontrolės, atliekama revaskuliarizacija.

Palyginus su ankstesnėmis gairėmis, šių metų dokumente reikšmingai pakito lėtinės išemijos sindromų diagnozės kriterijai. Išskiriami 6 dažniausiai pasitaikantys klinikiniai ligos scenarijai:

  • įtariama vainikinių arterijų liga ir stabilus krūtinės skausmas arba dusulys, oro trūkumas;
  • nėra išemijos simptomų arba simptomai stabilūs, trunka mažiau negu vienerius metus po patirto ūminio širdies išemijos sindromo arba neseniai atliktos revaskuliarizacijos;
  • simptomų nėra arba yra ir jie trunka daugiau negu vienerius metus po diagnozės nustatymo arba revaskuliarizacijos;
  • pirmą kartą pasireiškęs širdies nepakankamumas (naujo atvejo pradžia) arba kairiojo skilvelio disfunkcija ir įtariama išeminė širdies liga;
  • krūtinės skausmas (angina) ir įtariama vazospastinė arba mikrovaskulinė liga;
  • simptomų nėra, išeminė širdies liga nustatyta profilaktinių tyrimų metu.

Pasak prof. W. Wijns, kiekvienam iš šių scenarijų reikalinga skirtinga diagnostika ir gydymo priemonės bei taktika, tačiau iš esmės, gydant lėtinius širdies išemijos sindromus, remiamasi tais pačiais principais: ilgalaikis (visą gyvenimą trunkantis) sveikas gyvenimo būdas, nuoseklus medikamentinis gydymas, intervencijų taikymas kai kurių kategorijų pacientams.

 

emedicina.lt informacija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.