Dislipidemijos ir aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų gydymo galimybės

2021-09-10

Prof. dr. Rimvydas Šlapikas,

LSMU MA Kardiologijos klinika

 

Aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga (AŠKL) yra pagrindinė išsivysčiusių ir besivystančių šalių gyventojų mirštamumo priežastis. Dislipidemija, arterinė hipertenzija, rūkymas ir cukrinis diabetas yra svarbiausi šios ligos rizikos veiksniai. Pagrindinis aterosklerozinės plokštelės komponentas yra cholesterolis, kurio didžiausią dalį į kraujagyslės sienelę pristato mažo tankio lipoproteinai (MTL) – jų ryšys su AŠKL išsivystymu patikimai įrodytas genetiniais, epidemiologiniais ir klinikiniais tyrimais. Didelės statinų dozės, jų deriniai su ezetimibu ir monokloniniais antikūnais PCSK9 inhibitoriais bei trumpa interferuojančia ribonukleino rūgštimi – inklisiranu padėjo sumažinti MTL Ch koncentraciją kraujyje iki labai mažos ir tai lėmė papildomą širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos sumažėjimą, o nusistovėję labai maži MTL Ch kiekiai kraujyje nesukėlė šalutinių reiškinių ar cholesterolio trūkumo organizme požymių. Tačiau net ir agresyvus MTL Ch mažinimas nepajėgia visiškai panaikinti AŠKL rizikos. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kuri išlieka sumažinus MTL Ch koncentraciją standartiniais lipidų koncentraciją mažinančiais vaistais, įvardijama kaip liekamoji rizika. Ją galima sumažinti intensyviai gydant tradicinius rizikos žymenis (pvz. MTL Ch) bei koreguojant kitus, aterogenezei svarbius metabolinius ir uždegiminius rizikos veiksnius (1 lentelė). Atradus naujus lipoproteinų metabolizmo ir aterosklerozės vystymosi patogenetinius mechanizmus bei genetinius žymenis atsivėrė naujos galimybės kurti inovatyvius vaistus, padedančius išvengti AŠKL. 

 

Dislipidemija ir aterosklerozė

Apolipoproteiną B (apoB) turintys lipoproteinai yra pagrindinės cholesterolį organizme pernešančios polimolekulės. Joms priskiriami mažo tankio lipoproteinai ir jų pernešamas cholesterolis (MTL Ch), lipoproteinas (a) (Lp(a)) ir trigliceridų turtingi lipoproteinai (TTL) – labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL) ir chilomikronai bei jų liekanos (angl. remnants) (1 pav.). 

Atsižvelgiant į MTL elektrochemines savybes: santykinai mažą jų skersmenį, kuris padeda lengvai pereiti endotelio barjerą, gebą oksiduotis, ilgą laiką išbūti plazmoje (48–72 val.) bei išsilaikyti arterijos sienelėje – šis lipoproteinas vertinamas kaip pagrindinis aterosklerozinę širdies ligą sukeliantis veiksnys. Epidemiologiniai tyrimai parodė, jog didelė MTL Ch koncentracija kraujyje lemia AŠKL išsivystymą. Mendeliniai atsitiktinių imčių (genetiniai) tyrimai patvirtina, jog genetiškai nulemtas MTL Ch koncentracijos padidėjimas susijęs su gerokai didesne AŠKL rizika. Priešingai, palankios genetinės mutacijos, pvz. PCSK9 geno funkcijos praradimas (angl. loss of function), dėl kurių MTL Ch koncentracija plazmoje yra pastoviai maža, padeda šiems asmenims labai ilgą laiką išgyventi be AŠKL bei širdies ir kraujagyslių įvykių. Per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelio klinikinių tyrimų rezultatai parodė, jog MTL Ch mažinimas vaistais proporcingai mažina ŠKL įvykių dažnį. Tyrimų metaanalizės duomenimis, MTL Ch sumažinus 1 mmol/l, ŠKL įvykių dažnis krenta 22 procentais. Priešingai negu kitų biologinių žymenų (pvz. kraujospūdžio, gliukozės koncentracijos kraujyje), nėra apatinės MTL Ch mažinimo ribos. Kalbėdami apie siektiną MTL Ch koncentraciją paprastai turime omenyje gairėse įvardytus MTL Ch mažinimo tikslus, tačiau gausių tyrimų ir jų metaanalizių duomenys teikia pagrindo manyti, jog siekti kuo mažesnės šio lipoproteino koncentracijos klinikiniu požiūriu yra racionalu ir saugu. 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.