Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Daugumą priešlaikinių širdies ligų lemia ne genetika, o gyvenimo būdas

2019-09-06

Paryžius (Prancūzija)

2019 m. rugsėjo 2 d. 

 

Naujas tyrimas, pristatytas 2019 m. EKD ir Pasaulio kardiologijos kongrese, rodo, kad daugelį širdies ligų jauname amžiuje lemia ne tiek genetiniai, kiek gyvenimo būdo veiksniai – mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, aukštas arterinis kraujospūdis, diabetas, hipercholesterolemija. Net jei žmogus turi šeiminę ankstyvos širdies ligos istoriją, pirmaeilis jo uždavinys – sveikai gyventi.

Vienas tyrimo autorių, Funchal ligoninės (Portugalija) gydytojas dr. Joao Sousa, sako, kad genetika yra svarbus veiksnys, skatinantis ankstyvą širdies ligų atsiradimą, tačiau genetika nelemia tiek daug, kad širdies liga taptų neišvengiama.

„Klinikinėje praktikoje dažnai girdime jaunus žmones, sergančius ankstyva širdies liga, bandančius „pasiteisinti“ dėl ligos ar ją paaiškinti nepalankia genetine/šeimos anamneze. Vis dėlto mūsų atliktas tyrimas rodo, kad šie jauni žmonės dažnai būna rūkantys, fiziškai neaktyvūs, turi aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolio kiekį. Šiuos rizikos veiksnius jie galėtų keisti, kontroliuoti,“ – sako dr. J. Sousa.

EKD kongrese pristatytame tyrime dalyvavo 1075 jaunesni negu 50 metų amžiaus pacientai, iš jų 555 sirgo išemine širdies liga (įvertinta kaip priešlaikine). Daliai tyrimo dalyvių buvo diagnozuotos specifinės būklės: stabili krūtinės angina, stabili ar  nestabili krūtinės angina. Vidutinis dalyvių amžius – 45 metai, 87 proc. sudarė vyrai. Kontrolinę grupę sudarė 520 sveikų savanorių asmenų, jų amžiaus vidurkis – 44 metai, 86 proc. sudarė vyrai. Buvo palygintas abiejų grupių tyrimo dalyvių rizikos ir genetinių veiksnių profilis.

Buvo įvertinti 5 modifikuojamieji rizikos veiksniai: fizinis aktyvumas, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, hipercholesterolemija. Tyrimas parodė, kad beveik ¾ (73 proc.) pacientų turėjo mažiausiai 3 iš šių rizikos veiksnių ir 31 proc. – kontrolinių asmenų. Abiejose grupėse išeminės širdies ligos rizika eksponentiškai augo sulig kiekvienu papildomu rizikos veiksniu. Esant 1, 2 ar 3 rizikos veiksniams, koronarinės širdies ligos tikimybė didėjo atitinkamai 3, 7  arba 24 kartus.

Visi pacientai buvo tiriami genetiškai, įvertinta genetinė išeminės širdies ligos ar hipertenzijos rizika pagal 33 balų skalę. Nustatyta, kad genetinis polinkis sirgti širdies liga (pagal balų skaičių) buvo aukštesnis širdies liga sergančių pacientų grupėje, lyginant su kontroliniais. Standartizuotos skalės balų skaičius buvo nepriklausomas veiksnys, padedantis numatyti būsimos priešlaikinės koronarinės širdies ligos riziką. Vis dėlto genetinių veiksnių įtaka IŠL atsiradimui mažėjo augant modifikuojamųjų rizikos veiksnių skaičiui. Dr. J. Sousa teigimu, tyrimas parodė, kad genetiniai veiksniai svarbūs IŠL atsirasti, tačiau esant dviem arba daugiau modifikuojamųjų rizikos veiksnių,  genetikos įtaka šios ligos patofiziologijai mažėja. Tai reiškia, kad asmenys, turintys nepalankų genetinį foną priešlaikinės IŠL požiūriu, turėtų kuo rūpestingiau laikytis sveiko gyvenimo būdo principų, nes netinkamas elgesys jiems daro stipresnę neigiamą įtaką kardiovaskulinei sistemai negu genetiniai veiksniai. Tokiems žmonėms reikia patarti nerūkyti, reguliariai mankštintis, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis, kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.

emedicina.lt informacija

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.