Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti.

Apie naujas technologijas CD problemoms spręsti ir pacientų motyvacijai didinti

2020-05-14

Sergamumas diabetu Lietuvoje didėja, sergančiųjų skaičius nuolat auga. Nors nuo CD miršta palyginti nedidelė ligonių dalis, tačiau mirtinai pavojingos yra šios ligos komplikacijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 metų diabetas taps septintąja dažniausia mirties priežastimi. Pastaruoju metu randasi naujų technologijų, kurios padeda geriau valdyti šią ligą. Patirtimi apie naujas mobiliąsias technologijas, skirtas cukrinio diabeto problemoms spręsti ir pacientų motyvacijai didinti paprašėme pasidalyti LSMU MA Endokrinologijos klinikos doc. dr. Joną Čeponį.

 

Turbūt dažniausiai diabeto komplikacijų išsivysto dėl netinkamos glikemijos kontrolės?

Taip, vienas iš pagrindinių iššūkių, gydant CD, yra įtraukti pacientą į gydymo planą arba, kitaip sakant, siekis, kad pacientas kuo tiksliau vykdytų su gydytoju sutartus ligos valdymo žingsnius, iš kurių vienas svarbiausių – tinkama glikemijos kontrolė. Gydytojui dažnai atrodo, kad tinkamai paaiškino, kaip matuotis glikemiją, registruoti matavimų rodmenis sąsiuvinyje ir panašiai, tačiau dažnas pacientas nurodymų neįgyvendina.

Kodėl tai svarbu? Ką reikia akcentuoti pacientui kalbant apie glikemiją, apie cukraus kiekio kraujyje matavimą?

Šeimos gydytojai ir vaistininkai žino bazinius dalykus apie glikemiją, bet kartojimas – mokslo motina. Blogai tiek hipoglikemija, tiek hiperglikemija, tiek glikemijos variabilumas – rodiklis, apie kurį kuo toliau, tuo daugiau kalbama: glikemijos svyravimas nuo mažos iki didelės ir atvirkščiai – kaip dažnai tai vyksta ir kaip greitai – dažniausiai ir lemia komplikacijų išsivystymą. Ir kol kas su tuo tvarkytis nėra geresnio būdo, kaip žinoti, kokie yra glikemijos rodikliai ir, atsižvelgiant į juos, priimti atitinkamus sprendimus.

Kokie gali būti glikemijos matavimo sprendimai?

Sprendimų yra įvairių. Aišku, idealus integruotas sprendimo variantas – vadinamoji dirbtinė kasa, arba, kaip mes vadiname, uždaros kilpos sprendimas. Tai yra nuolatinio gliukozės stebėjimo prietaisas, kuris nuolat matuoja glikemiją ir tą informaciją siunčia per tarpinį procesorių arba tiesiogiai pompai, kuri į poodį sušvirkščia tuo metu reikalingą insulino kiekį. Šiuo atveju prireikia minimalių paciento pastangų – pasižiūrėti, ar tikrai viskas veikia, o visa kita yra kompiuterio algoritmo rankose.

Yra ir kitų gliukozės kiekio organizme matavimo būdų. Pavyzdžiui, gliukozės stebėjimo prietaisas yra naudojamas atskirai, o žmogus sprendžia, ką daryti; yra pompų, kuriose jau integruoti glikemijos matavimo sprendimai. Tai labai nauja, pažangu. Vis dėlto šiandien didžioji pacientų dalis gliukozę matuojasi naudodamiesi gerokai paprastesniais prietaisais – vyresniojo amžiaus ligoniai, sergantys 2 tipo CD; taip pat ir jauni žmonės, net ir naudodami insulino pompas dažniausiai matuoja glikemiją aparatėliu su juostelėmis ir pagal jų rodmenis nustato insulino dozę.

Paskaičius medicinos naujienas, gali susidaryti įspūdis, kad gliukomačiai jau yra tarsi praeitas etapas, o vienintelis jų privalumas – kaina. Vis dėlto, jie nėra tokie pigūs – tyrimai rodo, kad sergant 1 tipo cukriniu diabetu išlaidos tokiems tyrimams siekia net iki trečdalio visų CD gydymui reikalingų išlaidų! Tai išties dideli pinigai, todėl juos reikia naudoti atsakingai. Na, o jei sergantieji 2 tipo CD vartoja tabletes, nesvarbu, ar dažnai jie matuojasi gliukozės kiekį, tai irgi kainuoja, ir, jei matavimai atliekami neatsakingai, pacientai nemato pridėtinės naudos, tai tik pablogina jų gyvenimo kokybę. Dar daugiau – yra pastebėta, kad tokiems asmenims sumažinus ar nutraukus juostelių skyrimą, gydymo sąnaudos sumažėja, tačiau glikozilintas hemoglobinas – nepadidėja.

Vadinasi, svarbiausia yra pacientui parinkti tinkamą diabeto savikontrolės būdą?

Taip, pagrindinė gydytojo užduotis – užtikrinti pacientui efektyvią glikemijos savikontrolę. Kaip tai padaryti? Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad pacientas turėtų pakankamai žinių, mokėtų ir norėtų jas tinkamai pritaikyti. Reikia, kad pacientas matuotųsi glikemiją reikiamu metu, kad matavimo duomenis registruotų ir priimtų tinkamus su gydytoju iš anksto aptartus sprendimus. Šis įgalinimo procesas, leidžia pacientui pasijusti visaverčiu komandos nariu ir tai motyvuoja dar labiau rūpintis savo sveikata.

Papasakokite apie tai plačiau.

Pacientas turi suprasti, kodėl svarbu matuoti glikemiją ir kokia nauda jam. Tai visų pirma yra edukacija, paciento mokymas pažinti ligą ir save: tai, kaip aš elgiuosi, atitinkamai veikia ir mano glikemiją. Antra, tai veikia kaip perspėjimas apie gresiančias komplikacijas. Be to, tai ir tarsi auditas – kaip veikia paties paciento priimti sprendimai.

Kitas dalykas – pacientas turi aiškiai suprasti, ką tuo matavimu norime išsiaiškinti ir kokį sprendimą turėtų pasirinkti atsižvelgdamas į rezultatą.

Kai jau gydytojas žino, kad pacientas glikemiją matavosi tinkamai ir laiku, svarbu, kad rodikliai būtų užregistruoti, pažymėta, kada matuota – prieš ar po valgio; kiek laiko praėjus po valgio; kas buvo valgyta ir t. t.

Svarbiausias, bet tikrai ne sudėtingiausias dalykas pacientui – priimti tinkamus sprendimus. Su specialistu iš anksto turėtų būti aptarta, kokių rodiklių galima tikėtis ir kaip esamą situaciją vertinti. Pacientas savarankiškai priima sprendimus, matydamas rezultatus, gali vertinti, kaip veikia ar neveikia vienas ar kitas elementas. Labai svarbu, kad šie rezultatai būtų aptarti su specialistu kito apsilankymo metu ir kad pacientui neliktų jokių neaiškumų. Po to gydytojas su pacientu turi aptarti tolesnius veiksmus ir vėl susitarti, kokių rezultatų galima tikėtis, ir vėl ciklas kartojamas, ir vėl priimami nauji susitarimai – kito etapo veiksmai, kol pasiekiama sėkmė.

Teoriškai viskas atrodo labai patraukliai. O ką sako praktika?

Iš tiesų, praktika rodo, kad dažnai pacientas pavargsta, atsibosta nuolatinės užduotys, ypač jei nemato aiškaus rezultato, nejaučia realios savo pastangų naudos. Reikia suprasti, kad cukrinis diabetas – lėtinė liga, su kuria gyventi ir dirbti tenka visą gyvenimą. Antras dalykas – popieriniai dienynai, kuriuos pacientas pildo, nėra patogūs, greitai susidėvi, išsitepa, arba pacientai juos pamiršta, pameta. Štai dėl to ir linkstama į elektroninius sprendimus.

Kokie tai sprendimai? Kokie jų privalumai?

Cukriniu diabetu sergančių pacientų savikontrolės kokybę šiandien jau galima užtikrinti kur kas patrauklesniais būdais – elektroninėmis programėlėmis. Jas paprasta naudoti, jos sukaupia apie paciento ligos situaciją labai daug informacijos, kuri greitai pasiekiama tiek pacientui, tiek gydytojui. Be to, yra galimybė ta informacija dalytis tiek su šeimos nariais, tiek su sveikatos priežiūros specialistais, ir tokiose programėlėse dažnai jau būna integruota tam tikra pagalba – patarėjai ir kt. Privalumas yra ir tai, kad mobiliajame įrenginyje įdiegta programėlė padeda greitai įsivertinti išvestinius dydžius, pvz., vidutinę glikemijos kontrolę ar glikemijos variabilumą. Be abejo, reikalingas mokymas, kad pacientai suprastų programėlės funkcijas, suvoktų, kaip ji veikia.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie specialią programėlę mobiliesiems įrenginiams – mySugr?

Programėlė mySugr gali būti patikima pagalba CD sergančiam žmogui bet kur ir bet kuriuo laiku. Naudojantis šia programėle greitai randami visi duomenys ir įrašai; galima fotografuoti savo patiekalus, gauti parengtą rezultatų ataskaitą ar ja pasidalyti su šeimos nariais ar sveikatos specialistu; galima nustatyti priminimus pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje; insulino (ar kitų vaistų) dozė matoma diagramose, ir kt.

Programėlė mySugr veikia tiek telefonuose su Android, tiek su iOS operacinėmis sistemomis, be to, automatiškai gali sinchronizuoti duomenis su atitinkamų operacinių sistemų fizinio aktyvumo sprendimais; patogu tai, kad gali būti suporuojama su gliukomačiu, kad visi užfiksuoti duomenys į programėlę būtų perkeliami automatiškai.

Yra dvi šios programėlės versijos: viena – bazinė, kita – išplėstinė, su papildomomis funkcijomis; nuosekliai besilaikantys rekomendacijų pacientai gauna prieigą prie pastarosios.

Tokie sprendimai padeda ir sveikatos priežiūros specialistų darbą - sujungimas ir sinchronizavimas yra labai paprastas ir greitas, todėl sutaupoma laiko apmokant pacientą matuoti ir registruoti glikemijos duomenis; telefoną žmogus visada turi su savimi, todėl atėjęs pas gydytoją tikrai galės pateikti duomenis apie savo sveikatą, o štai naudodamasis gliukomačiu ir jo rodmenis fiksuodamas dienyne, eidamas pas gydytoją gali pamiršti šias priemones pasiimti; gautus duomenis programėle galima persiųsti gydytojui dar iki atvykstant pas jį, galima gauti ataskaitas. Taigi tokio tipo programėlių kaip mySugr privalumų yra išties labai daug ir visi jie naudingi, žinoma, tada, kai pacientas jomis nuosekliai naudojasi.

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 2.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.