Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės, Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje.

Dirgliosios žarnos sindromas

2020-09-28

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – liga, pažįstama dažnam šiuolaikiniam žmogui. DŽS paplitimas siekia net 10–25 procentų visos žmonijos populiacijos, t. y. kas dešimtam ar net kas ketvirtam žmogui gali pasireikšti daugiau ar mažiau varginanti šio susirgimo forma. Šis sutrikimas diagnozuojamas vis dažniau, o vieni iš labiausiai jo vystymąsi skatinančių veiksnių yra nuolatinis skubėjimas, stresas, žarnyno infekciniai susirgimai. Ligos simptomus gali sustiprinti netinkami mitybos įpročiai. DŽS sukelia ne tik nemalonius fizinius simptomus, bet ir gerokai pablogina sergančiųjų gyvenimo kokybę, riboja jų aktyvumą, sukelia psichologinius sutrikimus.

 

Medicinoje DŽS apibūdinamas kaip lėtinis žarnyno funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus intensyvumo pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija bei įvairiais kitais normalų gyvenimo ritmą trikdančiais simptomais. Ši liga vargina daugelį žmonių ir dažniausiai pasireiškia esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, pasikeitus nusistovėjusiai rutinai keliaujant ar patekus į naują, neįprastą situaciją, ruošiantis egzaminui ar svarbiam susitikimui, stipriai susijaudinus. Sergantys žmonės kenčia nuo įvairių nemalonių simptomų ir ilgą laiką nežino, jog serga šia liga, nes net atlikus tyrimus, objektyvių nuokrypių nerandama, o susirgimas nustatomas tik iš ligos anamnezės bei klinikinių simptomų. DŽS dažniau serga 20–50 metų asmenys, moterys dažniau nei vyrai, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu abiejų lyčių žmonėms.

 

DŽS diagnostika

Nors DŽS sergantys pacientai gali skųstis įvairiais varginančiais negalavimais, šio sutrikimo diagnostikos kriterijai (Roma IV) yra aiškiai apibrėžti: pasikartojantis pilvo skausmas, pasireiškiantis ≥ 1 dieną per savaitę per pastaruosius 3 mėnesius, trunkantis ≥ 6 mėnesius iki diagnozės nustatymo. Pilvo skausmas susijęs su bent 2 iš šių reiškinių:

- pasituštinimu,

- pasikeitusiu tuštinimosi dažniu,

- išmatų formos bei konsistencijos pasikeitimu.

Literatūroje yra išskiriami keturi DŽS tipai: 1 – pasireiškia kartu su viduriavimu (angl. IBS-D), 2 – pasireiškia kartu su vidurių užkietėjimu (angl. IBS-C), 3 – mišrus tipas, kai vidurių užkietėjimas pasireiškia pakaitomis su viduriavimu (IBS-M), 4 – pasireiškia beveik tik pilvo skausmu, visiškai nėra tuštinimosi sutrikimų arba jie nedideli.

Dažniausi DŽS simptomai – pilvo pūtimas ir skausmas, kuris gali būti spazminis ar deginančio pobūdžio, įvairaus stiprumo ir įvairiose pilvo vietose. Skausmas gali atsirasti iškart pavalgius ir kuriam laikui sumažėti pasituštinus. Būdingas staigus noras tuštintis, nuolatinis nevisiško pasituštinimo jausmas. Kartu su šiais tipiniais simptomais dirgliosios žarnos sindromui yra būdingas pykinimas ir/ ar vėmimas, galvos skausmas, šlapinimosi sutrikimai, silpnumas ar nuovargis, nuotaikos svyravimai ar psichologinės būklės, tokios kaip nerimas, depresija, nemiga.

Pastebėta, kad DŽS dažniausiai išsivysto persirgus žarnyno infekcija, kuri sukelia žarnyno mikrobiotos disbalansą ir smulkius struktūrinius žarnų sienelių pakitimus. Tačiau vis dar neaišku, kodėl dalis pacientų pasveiksta be jokių liekamųjų reiškinių, o kitiems išlieka nuolatiniai kintančio stiprumo simptomai. Kai kuriems pacientams DŽS gali būti diagnozuojamas ir be jokios infekcinės ligos anamnezėje. Sutrikimo vystymąsi gali paskatinti psichosocialiniai veiksniai, stresas. Moterys, sergančios šiuo sindromu, dažniau patiria psichologinį ar fizinį smurtą. DŽS dažniau diagnozuojamas gretutinių ligų ir imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims. Ši liga sutrikdo ne tik fizinę pacientų savijautą, bet ir psichinę – DŽS sergantiems asmenims dažniau kartu diagnozuojama depresija, negatyvios mintys, neurozės.

Šiuo metu DŽS diagnozuojama remiantis vien klinikiniais simptomais ir anksčiau minėtais Romos IV kriterijais, tačiau būtina atmesti ir kitas galimas negalavimų priežastis.Nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą reikėtų, jei kartu pasireiškė bent vienas iš šių simptomų: kraujavimo iš virškinimo trakto požymiai, naktinis pilvo skausmas ir/ ar viduriavimas, liesėjimas, uždegimo požymiai (karščiavimas, uždegiminių kraujo rodiklių padidėjimas), mažakraujystė, nuolatinis sveikatos blogėjimas, vyresnis susirgusio žmogaus amžius (>40 metų), naujai atsiradę ir neišnykstantys per 1–2 savaites pilvo skausmai ar tuštinimosi sutrikimai.

 

DŽS gydymo rekomendacijos

Kadangi patvirtinto etiologinio DŽS gydymo nėra, šiems pacientams svarbiausia užtikrinti efektyvų simptominį gydymą, palengvinantį vyraujančius ligos simptomus ir užtikrinantį gerą darbingumą bei gyvenimo kokybę. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antidepresantai, kurie ne tik pagerina psichologinę šių pacientų būklę, bet ir veikia spazmolitiškai. Tačiau reikia nepamiršti, kad dėl daugybės galimų šalutinių poveikių šie vaistai turi būti skiriami atsargiai ir tik išimtiniais atvejais.

Naujausi tyrimai pabrėžė probiotikų veiksmingumą gydant DŽS [1]. Nors jų veiksmingumas priklauso nuo padermės ir nuo dozės, probiotikai padėjo sumažinti pilvo skausmą bei vidurių pūtimą, ypač probiotikai, kurių sudėtyje yra Lactobacillus, Bifidobacterium ar Streptococcus [1, 2]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, Bifidobacterium longum 35624® padermė, plačiai tirta daugiau nei 15 metų, turi teigiamą poveikį gydant DŽS [1, 2, 3]. Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad Bifidobacterium longum 35624® padermė, sumažina tokius DŽS simptomus, kaip pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis žarnyne, pilvo skausmas, viduriavimas ir vidurių užkietėjimas [4, 5].

Nors mityba nėra įvardinama kaip galima DŽS išsivystymo priežastis, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti simptomų atsiradimą. Rekomenduojama valgyti ramioje aplinkoje, nesiblaškant ir susikoncentruojant tik į patį valgymo procesą. Svarbu valgyti nedidelėmis porcijomis maistą gerai sukramtant. Pastebėta, kad tam tikri maisto produktai taip pat gali turėti įtakos simptomų paūmėjimui. Rekomenduojama atsisakyti gazuotų, alkoholinių, kofeino turinčių gėrimų, riboti riebaus, stipriai apdoroto ir daug cheminių priedų turinčio maisto produktų vartojimą. Taip pat nerekomenduojama valgyti ir pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai. Juos siūloma pakeisti daug skaidulų turinčiu maistu – viso grūdo košėmis, vaisiais, daržovėmis. Reikėtų gerti daug vandens – bent 1200–1900 ml per dieną.

Norint užkirsti kelią simptomų atsiradimui ar pasikartojimui ypač svarbu vengti įtampą, nerimą keliančių situacijų, stengtis išsimiegoti. Savo dieną reikėtų planuoti taip, kad nakties poilsis kasdien prasidėtų panašiu metu. Be to, reguliari fizinė veikla taip pat užkerta kelią DŽS požymių pasireiškimui, gerina bendrą tiek fizinę, tiek psichinę pacientų būklę. Rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, užsiimti malonia fizine veikla, laikytis darbo ir poilsio režimo, stengtis nepervargti. Apibendrinant galima teigti, kad sveika gyvensena, apimanti subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir psichinės gerovės užtikrinimą, yra raktas, leidžiantis veiksmingai ir ilgam suvaldyti dirgliosios žarnos sindromą.

Parengė gyd. Jūratė Kemėšienė

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.6

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.