Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Farmacijos rinkoje – naujas žaidėjas: estų vaistinių tinklas „Apotheka Pharma“

2019-08-09

Virginija Grigaliūnienė

Estijos verslininko Marguso Linnamae valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas „Magnum“ šių metų gegužės 3 dieną Vilniuje atidarė pirmąją vaistinių tinklo „Apotheka Pharma“ vaistinę. Koncerno atstovai žiniasklaidai pabrėžė, kad vaistinių tinklo Lietuvoje steigimas buvo logiškas žingsnis po tokio įdirbio Estijoje ir kaimyninėje Latvijoje. Netolimoje ateityje planuojama tinklo plėtra – vaistinės bus atidarytos ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.

 

Ne tik farmacinės paslaugos

 

Registrų centro duomenimis, „Apotheka Pharma“ Lietuvoje buvo įregistruota 2019 metų sausio 21 dieną. Nurodyta, kad bendrovė teikia farmacijos, sveikatos ir grožio paslaugas, prekiauja grožio produktais. Vaistinės veiklos licencija išduota balandžio mėnesį. Pirmoji vaistinė Vilniaus „Ozo“ centre atvėrė duris gegužės 3 dieną.

 

Kaip žiniasklaidai pabrėžė „Magnum“ koncerno valdybos narė ir šios vaistinės vadovė Kadri Ulla, „Apotheka Pharma“ iš kitų vaistinių tinklų išsiskirs klientų aptarnavimo lygiu. 

 

„Mes siūlome kiekvienam asmeniškai pritaikytą priežiūrą. Mums rūpi kiekvienas klientas. Mes savo vaistinėse teiksime įvairias paslaugas, taip pat ir asmenines konsultacijas. Būtent tuo ir norime išsiskirti iš kitų“, – teigė Kadri Ulla. 

 

Ji pridūrė, kad vaistinių tinklas „Apotheka Pharma“ planuoja plėtrą ir kituose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), tik dar negalėjo pasakyti, kada tokie planai bus pradėti vykdyti.

 

Naujų žaidėjų atėjimas – sveikintinas, bet turi ir grėsmių

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė „Farmacijai ir laikui“ pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonę estų tinklo veiklos mūsų šalyje ir apskritai vaistinių plėtros Lietuvoje klausimu.

„Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 1332 vaistinės, didžioji jų dalis – 1115 vaistinių, sudarančių 83,71 proc. visos rinkos, yra tinklinės ir priklauso 8 vaistinių tinklams, – pabrėžė viceministrė. – Dar veikia 217 pavienių vaistinių – 16,29 proc. visos rinkos.“ 

Naujausiais duomenimis, bendrovei „Nemuno vaistinė“ priklauso 307 vaistinės, „Eurovaistinei“ – 281, „Gintarinei vaistinei“ – 250, „Norfos vaistinei“ – 109, tinklui „BENU vaistinė Lietuva“ – 88, „Apotheca vaistinei“ – 42, „Ramunėlės vaistinei“ – 28, „Romainių vaistinei“ – 10 vaistinių. 

Anot viceministrės K. Garuolienės, vaistinių, skaičiuojant vienam tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje yra triskart daugiau nei, pavyzdžiui, Švedijoje. 

„Tam įtakos turi ir prieš daug metų politikų priimtas sprendimas neriboti vaistinių plėtros, nekelti specifinių reikalavimų, kokie yra daugelyje kitų šalių, kaip antai, kad vaistinės savininku gali būti tik vaistininkas, kad vaistinių skaičių reguliuoja savivaldybė, ir taip toliau“, – pabrėžė viceministrė. 

Be to, anot ministerijos vadovybės atstovės, dabartinės tendencijos yra tokios, kad vaistinėse atsiranda vis daugiau kitų prekių – maisto papildų, kosmetikos, slaugos priemonių, o vaistų pardavimų dalis mažėja. Taip esą yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vaistinės praranda dvidešimtajame amžiuje susikurtą įvaizdį ir tampa labiau panašios į parduotuves. 

Vaistinės veiklos licencija, anot viceministrės, įmonei „Apotheka Pharma vaistinė“ buvo išduota 2019 metų balandžio mėnesį. Na, o šiųmetę gegužę didmeninio platinimo licencijai įsigyti paraišką pateikė „Magnum Medical“. Dabar ši paraiška yra nagrinėjama.

„Viena vertus, naujų žaidėjų atėjimas į rinką bet kurioje ekonominės veiklos srityje yra labai sveikintinas, nes tai skatina konkurenciją, dėl kurios laimi vartotojas, – į klausimą, kaip vertina estų vaistinių tinklo atsiradimą Lietuvoje, atsakė viceministrė K. Garuolienė. – Taip pat atsiranda daugiau darbo vietų darbuotojams, kas lemia ir natūralią konkurenciją dėl jų, o gyventojams didėja farmacinių paslaugų prieinamumas. Tačiau negalima pamiršti ir grėsmių, kurias tokie procesai kuria. Tai farmacinės veiklos komercializavimas, skiriant mažiau dėmesio farmacinei rūpybai (Lietuvoje, kitaip nei kai kuriose kitose valstybėse, vaistinių savininkas nebūtinai turi būti vaistininkas), išauganti kartelinių susitarimų galimybė, sąlygų smulkiajam verslui bloginimas.“

Anot viceministrės, vaistinių veikla yra specifinė, nes dirbama su jautriais asmens sveikatos duomenimis, su farmacine informacija, todėl ateinant naujiems vaistinių tinklams, neišvengiamai reikia vertinti ir reputaciją bei patikimumą tų, kurie į šį sektorių investuotoja. 

O kokia tikimybė, kad išaugusi konkurencija gali bent kiek prisidėti prie vaistų kainų mažėjimo?

„Jei kalbame apie vaistų kainų pokyčius, tai mažėti galėtų tik tų vaistų kainos, kuriuos pacientai renkasi patys, be vaistininko patarimo, – atsakė viceministrė K. Garuolienė. – Neseniai Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie konkurenciją farmacijos sektoriuje akcentuoja, kad receptinių vaistų ir nereceptinių vaistų, kuriuos pacientai įsigyja patarus vaistininkui, segmente konkurencija neegzistuoja, nes pacientas nėra laisvas rinktis. Taigi vaistų kainos pradės mažėti tik tada, kai vaistininkai ir gydytojai pradės pacientams siūlyti pigiausius tos pačios terapinės vertės vaistus, o ne tuos, už kuriuos daugiausia uždirba farmacijos pramonė ir vaistinės.“

Vieni naujo vaistinių tinklo sėkme tiki, kiti – abejoja...

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“, 2019 m. Nr. 5

 

V. Grigaliūnienės nuotrauka

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.