Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai - LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Hepatito C gydymas: XXI amžiaus gydymas

2020-07-13


Gyd. rez. Benas Sakalauskas
LSMU, Gastroenterologijos klinika

Virusinis hepatitas C – tai hepatito C viruso (HCV) sukeltas kepenų uždegimas. HCV yra
virusas, dažniausiai perduodamas su krauju (naudojamos nesterilios adatos, nesterilūs
medicininiai instrumentai, užkrėstų kraujo komponentų transfuzijos). HCV gali sukelti ūminį ar
lėtinį hepatitą. 15–45 proc. apsikrėtusiųjų spontaniškai pasveiksta per 6 mėnesius be gydymo ir
be kepenų pažaidos. Likusiems 55–85 proc. išsivysto lėtinis hepatitas C su didėjančia kepenų
cirozės ir kepenų vėžio rizika. Liga traktuojama kaip visuomenės sveikatos problema pasauliniu
mastu, o dėl asimptomės eigos vadinama tyliąja epidemija. PSO skaičiavimais, 171 000
apsikrėtusiųjų kasmet miršta dėl HCV sukeltų sveikatos sutrikimų (~2 proc. visų mirties
priežasčių), o 113 000 iš šių mirčių yra hepatito C rezultatas. Europos regione daugiau nei 15
mln. žmonių serga lėtiniu hepatitu C. Europos Sąjungoje ~3,2 mln. gyventojų nustatyti turintys
HCV, tačiau manoma, kad tai tėra ~36 proc. visų nustatytų atvejų. Imlumas HCV yra visuotinas,
o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo HCV nėra.
LHC gydymo tikslas – ilgalaikis HCV išnaikinimas. Gretutiniai tikslai – kepenų fermentų
(ALT, AST) normalizavimas, histologinių kepenų pakitimų mažinimas, kepenų cirozės
atitolinimas ir pirminio kepenų vėžio išsivystymo tikimybės sumažinimas.
LHC gydymas rekomenduojamas tais atvejais, kai nustatoma HCV RNR serume,
stebimas persistuojantis kepenų fermentų (AST, ALT) padidėjimas serume ir nustatyta kepenų
fibrozė.
Nuo 1986 metų LHC gydyti pradėtas skirti interferonas. Tačiau dėl viruso gebėjimo kisti
ir išvengti imuninio atsako, gydymo rezultatai nebuvo pakankamai geri. Vėliau pradėti vartoti
interferono ir kitų antivirusinių vaistų deriniai.

1989 metais pradėtas vartoti interferono ir ribavirino derinys. Tai pagerino gydymo
rezultatus, tačiau išliko 50 proc. neefektyvaus gydymo tikimybė – nebūdavo pasiekiamas
ilgalaikis HCV išnaikinimas. Tobulėjant hepatito C gydymui, pradėtas naudoti pegiliuotas
interferonas (PEG-IFN) alfa 2a ir 2b. Dėl patogesnio vartojimo ir geresnių rezultatų PEG-IFN su
ribavirinu visame pasaulyje buvo pirmo pasirinkimo gydymas iki pat 2011 metų. Gydant LHC
pasiektas iki 80 proc. efektyvumas skiriant 2 ir 3 genotipo LHC, tačiau 1 genotipo LHC gydymo
efektyvumas siekė tik 42 proc.
2011 metais LHC HCV pirmam genotipui gydyti pirmą kartą pradėti taikyti pirmos
kartos tiesioginiai HCV veikiantys vaistai: PI, veikia NS3/4A ir taip sutrikdo viruso replikaciją.
Tačiau šie vaistai, vartojami kartu su PEG-IFN, sukeldavo nemažai pašalinių poveikių, gydymo
trukmė buvo ilga, todėl gydymas buvo blogai toleruojamas, nors ilgalaikis viruso išnaikinimo
efektas pagerėjo ir siekė apie 45 proc.
2014 metais įvyko revoliucija hepatologijos srityje: pradėti vartoti antros kartos tiesiogiai
HCV veikiantys vaistai, kurių poveikio spektras platesnis. Jie slopina ne tik NS3/4A proteazes,
tačiau ir NS5A/5B. Šie vaistai neskiriami po vieną, siekiant geresnio gydymo rezultato ir siekiant
išvengti atsparumo vystymosi. Dėl antros kartos tiesiogiai veikiančių vaistų pagaliau pavyko
atsisakyti PEG-IFN kaip būtinos gydymo sudedamosios dalies ir atsivėrė galimybės išvengti
nepageidaujamų reiškinių ir kontraindikacijų, susijusių su PEG-IFN. Naujųjų PI gydymo efektas
– ilgalaikis virusologinis atsakas – išgydymas, priartėjo prie 100 proc. ribos.
Šie rezultatai pasiekti gydant ne tik kitus, anksčiau lengvai gydomus HCV genotipus, bet ir
pirmą HCV genotipą.
Remiantis naujausiomis EASL, AASLD rekomendacijomis, 2016 m. gegužės mėn. LR SAM
ministras patvirtino įsakymą „Dėl lėtinio virusinio hepatito C diagnostikos ir ambulatorinio
gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo“. Pagal šį aprašą ir 2018 metų balandžio
mėnesį SAM ministro patvirtintą virusinio hepatito C kompensuojamųjų vaistų sąrašą, šiuo metu
Lietuvoje pacientai, kuriems nustatyti šie morfologiniai kepenų uždegimo arba fibrozės
požymiai: histologinis aktyvumo indeksas ≥ 3 pagal ISHAK klasifikaciją, arba fibrozė ≥ 2 pagal
METAVIR klasifikaciją, arba, esant kepenų biopsijos kontraindikacijų, atlikus kepenų
elastografijos tyrimą nustatoma, kad kepenų audinio elastingumas yra lygus 7,2 kPa arba
didesnis, gali būti gydomi (100 proc. kompensuojamaisiais) naujausios kartos antivirusiniais

vaistais: Glekapreviru/Pibentasviru, Peritapreviru/Ombitasviru/Ritonaviru, Dasabuviru,
Grazopreviru/Elbasviru.


Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2019 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.