Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai - LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Klinikinis atvejis: šeiminė adenominė polipozė

2020-07-13

LSMUL KK Onkologijos ir Hematologijos klinika

Gyd. doc. R. Jančiauskienė. Gyd. D. Vaitiekus, gyd. rez. L. Simaškaitė, gyd. rez. J. Palačionytė

2016 metais į LSMUL KK chirurgus kreipėsi 25 metų, iki tol sveika buvusi moteris. Pacientė
skundėsi, jog apie 7 metus (nuo 18 metų amžiaus) vargina viduriavimas, kartais – su kraujo
priemaiša, jaučia diskomfortą pilve. Pacientės žodžiais: „Niekada normaliai nesituštinau, tik
pavalgydavau ir bėgdavau į tualetą. Šeimos gydytoja padarydavo kraujo tyrimus, slapto
kraujavimo testą ir sakydavo, kad viskas gerai. Niekada nesiūlė atlikti kolonoskopijos, kol
vieną dieną pasakiau, kad važiuoju tirtis į Kauną.“
Apžiūros metu patologinių radinių nenustatyta, išsiaiškinta, kad pacientė iki šiol sirgo tik
viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, lėtinių ligų neturėjo. Žalingus įpročius, rūkimą
neigė, apie metus laiko buvo dirbusi plastiko liejimo fabrike. Aiškinantis šeimos anamnezę
sužinota, kad pacientė dar ankstyvoje vaikystėje neteko mamos, kuri sirgo žarnyno vėžiu ir
mirė būdama 30-ies metų amžiaus. Nuo šios ligos mirė ir trejais metais vyresnė sesuo,
būdama 25 metų amžiaus. Kiti pirmos ir antros eilės giminaičiai žarnyno ar kitu vėžiu
nesirgo. Kreiptis į specialistus paskatino vyresniosios sesers netektis.
Pirmiausia atlikta fibrokolonoskopija: jos metu nustatyta totalinė difuzinė gaubtinės ir
tiesiosios žarnos polipozė, polipų konglomeratai, tuomet įtarta šeiminė adenominė polipozė
(ŠAP). Gautas biopsinės medžiagos atsakymas: tubulinės adenomos labai displastišku
epiteliu (aukšto laipsnio intraepitelinės neoplazijos).
Krūtinės ląstos ir pilvo organų KT tyrimas patologinių radinių neparodė.
Konsiliume nuspręsta, kad daugiausia duomenų už ŠAP, 2016 lapkričio mėnesį pacientė
operuota – atlikta totalinė kolektomija ir ileostomija. Pooperacinis laikotarpis komplikavosi
pilvo skausmu, didėjo uždegiminiai rodikliai. Atlikus pilvo organų KT nustatyti laisvo
skysčio ruožai – diagnozuotas peritonitas, dėl ko teko atlikti relaparotomiją.

Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2019 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.