Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Sunkios astmos gydymas

2019-08-19

Daugelyje šalių bronchų astma išlieka dažniausia lėtinė kvėpavimo organų liga, o vaikų amžiuje – apskritai dažniausia lėtinė patologija. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, bronchų astma serga 5 – 15 proc. suaugusių gyventojų ir 13 – 15 proc. vaikų.

Praėjusiame dešimtmetyje išaiškinus uždegiminę bronchų astmos prigimtį buvo sukurta veiksmingų priešastminių vaistų (inhaliacinių gliukokortikosteroidų, ilgo veikimo beta – 2 agonistų ir jų derinių, geriamųjų leukotrienų antagonistų ir kt.), kurie astmos gydymą pakėlė į kokybiškai naują etapą. Bronchų astma tapo iš esmė valdoma liga, o mirtys – retenybe. Vis dėlto dideliu klinikinės medicinos iššūkiu išlieka sunkios formos bronchų astma, kuriai būdingi dažni paūmėjimai, laikinas ar nuolatinis darbingumo sumažėjimas ar netgi praradimas, didesnė nepalankių išeičių ir mirties rizika.

Sunki bronchų astma sudaro apie 5 – 10 proc. visų astmos atvejų, tačiau jos kontrolei išleidžiama didžioji dalis su gydymu susijusių lėšų.

Sunkia vadinama tokia bronchų astmos:

  • kurios kontrolei per praėjusius metus prireikė skirti 4 – 5 pakopos gydymą (didelėmis inhaliacinio gliukokortikosteroido dozėmis kartu su ilgo veikimo beta – 2 agonistu arba leukotrienų receptorių antagonistu arba teofilinu) (tarptautinio ekspertų sutarimo GINA kriterijai) arba
  • per praėjusius metus 50 proc. arba daugiau laiko bronchų astmos kontrolei teko vartoti sisteminių geriamųjų gliukokortikoidų arba
  • nepaisant taikomo rekomenduojamo gydymo bronchų astma išliko nekontroliuojama.

 

Sunkią bronchų astmos reikia atskirti nuo sunkiai gydomos bronchų astmos.

Sunkia vadinama bronchų astma, kurios simptomai išlieka nekontroliuojami nepaisant,

-           taikomo adekvataus priešastminio ir gretutinių ligų gydymo,

-          reguliariai vartojamų paskirtų vaistų ir geros inhaliacinių vaistų įkvėpimo technikos,

-           sukeliančių ar provokuojančių aplinkos veiksnių eliminacijos ar vengimo.

Sunkiai gydoma vadinama tokia bronchų astma, kurios simptomų išlieka dėl:

-          negydomų arba blogai gydomų gretutinių ligų,

-          netinkamo paskirtų vaistų vartojimo,

-          aplinkoje esančių sukeliančių ar provokuojančių veiksnių (teršalų, alergenų ir kt.).

Įvairių tyrimų duomenimis, apie 17 proc. bronchų astmos atvejų priskirtini sunkiai gydomos (nepakankamai kontroliuojamos) ligos formai, apie 3,7 proc. atvejų – sunkiai bronchų astmai.

Naujausi tyrimai rodo, kad vadinamąją sunkios formos BA gali lemti ne išties sunki biologinė ligos eiga, o kiti, ne su liga susiję, veiksniai: netinkamas vaistų parinkimas, paskirtojo gydymo režimo nepaisymas, neteisingas  vaistų vartojimas, savavališkas gydymo nutraukimas ar „koregavimas“ ir pan. Ligos eigą gali sunkinti alergenai, gretutinės paciento ligos (širdies ir kraujagyslių liga, cukrinis diabetas ir kt.).

Išskiriami keli sunkios astmos endotipai Jie nustatomi pagal kvėpavimo takų sekrete (skrepliuose) esančių uždegimo ląstelių pobūdį ir kiekį.. Šiuo metu labiausiai tyrinėjamas eozinofilinės astmos endotipas. Ji gali būti alerginė ir nealerginė.  BA patogenezės procesuose svarbų vaidmenį atlieka eozinofilai. Subrendę eozinofilai migruoja į periferinį kraują ir dalyvauja imuninėse reakcijose. Sergant astma, jie infiltruoja uždegimo pažeistą audinį, ten aktyvinami, jų gyvavimo trukmė ilgėja, nes slopinama apoptozė. Šiam endotipui sukurti biologiniai vaistai, kurie labai pagerina astmos eigą sunkia astma sergantiems pacientams. Kiti astmos endotipai (neutrofilinis arba mažai ląstelių turintis (paucigranuliocitinis) kol kas neturi naujų gydymo galimybių, jos vis dar tyrimų stadijoje.

 

 

Sunkios bronchų astmos diagnostika

Lietuvos pulmonologai bei alergologai ir klinikiniai imunologai, remdamiesi tarptautinių ekspertų gairėmis, parengė „Sunkios bronchų astmos diagnostikos algoritmą“, kuris padeda šeimos (prireikus, ir kitų specialybių) gydytojams atpažinti sunkia bronchų astma sergančius asmenis ir laiku juos nukreipt gydytojo pulmonologo konsultacijai.

  • Įtarti sunkią bronchų astmą reikėtų, jeigu nepaisant gydymo didelėmis įkvepiamųjų arba sisteminių gliukokortikosteroidų dozėmis, nepavyksta kontroliuoti ligos simptomų ir (arba)  ligos paūmėjimai kartojasi 2 arba daugiau kartų per metus.
  • Įsidėmėtina, kad panašiais į bronchų astmą simptomais gali pasireikšti kai kurios kitos ligos. Bronchų astmos diagnozei pagrįsti atliekami funkciniai ir provokaciniai kvėpavimo mėginiai (spirometrija, PEF, metacholino mėginys), kurie padeda nustatyti būdingą grįžtamąją bronchų obstrukciją ir paneigti kitokias ligas, pasireiškiančias į BA panašiais simptomais.
  • Jei BA diagnozė patvirtinta ir nekelia abejonių, bet ligos simptomai blogai kontroliuojami, reikia įsitikinti, ar pacientas tinkamai ir reguliariai vartoja jam skirtus priešastminius vaistus, ypač inhaliacinius, ar moka teisingai ir efektyviai įkvėpti nustatytą vaistų dozę. Kilus įtarimų dėl netinkamo vaistų vartojimo, pacientą būtina pakartotinai instruktuoti ir apmokyti naudotis inhaliatoriumi, patikrinti, ar suvartoja paskirtąsias vaistų dozes ir pan. Kontrolės tikslu gali būti atliekami kortizolio ar prednizolono koncentracijos plazmoje tyrimai.
  • Įsitikinus, kad paskirtus vaistus pacientas vartoja tinkamai ir reikiamomis dozėmis, bet BA simptomų kontrolė nepatenkinama, reikia įvertinti kitus veiksnius, galinčius komplikuoti ligos eigą ir mažinti gydymo veiksmingumą – pirmiausia, tai ligą provokuojantys nuolatiniai namų ar darbo aplinkos veiksniai (dulkės, alergenai, dūmai ir kt.). Šie veiksniai turėtų būti identifikuojami ir pagal galimybes pašalinami arba vengiama kontakto su jais.
  • Bronchų astmos eigą gali sunkinti ir mažinti kontrolės veiksmingumą gretutinės širdies, plaučių, endokrininės ir kitos ligos, kurios turi būti adekvačiai gydomos.
  • Daugelis bronchų astma sergančių žmonių, ypač vyresnio amžiaus,  turi gretutinių ligų, joms gydyti vartojami vaistai gali didinti kvėpavimo takų reaktyvumą, sukelti bronchų spazmą, kosulį: pirmiausia,  tai beta blokatoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, AKF inhibitoriai. Turint pagrįstų nuogąstavimų, kad šie vaistai sunkina BA kontrolę, pasitarus su atitinkamos srities specialistu (kardiologu, reumatologu, alergologu) reikėtų gydymą koreguoti.
  • Jei nė vienas paminėtų veiksnių (gydymo režimo pažeidimai, netinkamas vaistų vartojimas, gretutinės ligos), galinčių komplikuoti BA eigą ir  gydymą, nepagrindžiamas, daroma išvada, kad pacientas  serga sunkia BA.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2019 m. Nr. 5
 

© 2006 Visos teisės saugomos.