ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Anemijos gydymo galimybės

2021-04-30

Šiuo metu anemija serga maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų ir ji sudaro apie 8,8 proc. visų pasaulyje diagnozuojamų patologijų. Vyraujanti anemijos priežastis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra geležies trūkumas, tačiau žinoma, kad šio tipo anemija dažniau serga moterys. Rizika susirgti anemija didėja su amžiumi, ja taip pat dažniau serga hospitalizuoti asmenys. Geležies trūkumas susijęs su neramių kojų sindromu, blogesne gyvenimo kokybe, nuovargiu, kognityvinių funkcijų sutrikimu ir netgi nevaisingumu. Visos šios būklės yra grįžtamos ir gali būti koreguojamos skiriant tinkamą anemijos gydymą. Virškinimo trakto ligos, tokios kaip celiakija ir uždegiminė žarnyno liga, taip pat lėtinės inkstų ligos, vėžys ir lėtinis širdies nepakankamumas, didina anemijos ir geležies trūkumo riziką. Geležies trūkumas taip pat susijęs su aktyvia trombocitoze ir didesne tromboembolinių komplikacijų rizika. Šiuo metu neabejojama, kad diagnozuota anemija iš karto turi būti pradėta gydyti, nes tinkamas gydymas pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir fizinę būklę, taip pat sumažina nuovargį ir kognityvinės funkcijos sutrikimus [1, 2].

 

Anemijos išsivystymo priežastys

 

Anemija – tai būklė, kuri atsiranda sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų ir/ ar hemoglobino kiekiui kraujyje. Hemoglobinas yra pagrindinė eritrocitų sudedamoji dalis, dalyvaujanti pernešant deguonį į audinius. Audiniuose esantis mioglobinas sujungia hemoglobino atneštą molekulinį deguonį ir perduoda oksidacinei ląstelių sistemai. Išskiriama daugiau nei 400 skirtingų anemijos tipų, kai kurių rūšių anemijos, pavyzdžiui, nėščiųjų anemija, yra netgi laikomos normalia laikina organizmo būkle. Anemija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Šiuo metu žinomi trys pagrindiniai anemijos atsiradimo patogeneziniai mechanizmai:

  1. Kraujo netekimo sukelta anemija. Eritrocitų skaičius gali sumažėti dėl kraujavimo, kuris neretai gali būti lėtinis ir ilgą laiką nepastebimas. Lėtinio kraujavimo priežastys gali būti šios:
  • Virškinimo trakto pažeidimai – opos, hemoroidiniai mazgai, gastritas, vėžys.
  • Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), kurie sukelia gastritą ir išopėjimus, vartojimas.
  • Menstruacijos – ypač, kai jų metu netenkama daug kraujo.
  1. Sumažėjusios ar nepakankamos raudonųjų kraujo kūnelių gamybos sukelta anemija. Šios anemijos atveju yra gaminamas nepakankamas kiekis eritrocitų ar funkciškai nevisaverčiai eritrocitai. Šios rūšies anemiją gali sukelti įvairios būklės:
  • Pjautuvinė anemija – paveldima genetinė liga, kuria sergant eritrocitai įgauna pjautuvo formą, greitai suyra, todėl sutrinka deguonies pernešimas į audinius ir sukeliama audinių bei organų hipoksija. Be to, tokios patologinės formos eritrocitai gali įstrigti smulkiose kraujagyslėse ir sukelti skausmą.
  • Geležies stokos anemija – išsivysto esant nepakankamam geležies kiekiui organizme. Šios rūšies anemija gali atsirasti dėl geležies stokos mityboje, ypač vaikams, paaugliams, veganams ir vegetarams; dėl padidėjusio geležies poreikio nėščiosioms ir maitinančioms moterims; dėl dažno ir/ ar didelio kiekio kraujo netekimo; ypač aktyvaus sportavimo; virškinimo trakto ligų, tokių kaip Krono liga ar pooperacinės žarnų ligos, kai pašalinama dalis žarnyno; kai kurių vaistų, maisto, gėrimų, kurių sudėtyje yra daug kofeino, vartojimo.
  • Vitaminų stokos anemija – išsivysto dėl vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumo. Šie vitaminai yra svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vitaminų stokos anemiją gali sukelti įvairios klinikinės būklės: megaloblastinė anemija – vitamino B12 ir/ ar folio rūgšties trūkumas; perniciozinė anemija – nepakankama vitamino B12 absorbcija žarnyne; vitaminų trūkumas mityboje dėl per mažo mėsos (vitamino B12) ar daržovių (folio rūgšties) vartojimo; kitos būklės, tokios kaip nėštumas, kai kurių vaistų vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, įvairios žarnyno ligos.
  • Kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių patologijos. Šios rūšies anemija atsiranda, jei kaulų čiulpuose yra nepakankamas kiekis kamieninių eritrocitų ląstelių, jos yra nevisavertės ar, sergant onkologinėmis ligomis, pakeistos metastazinėmis ląstelėmis. Anemijos rūšys, atsirandančios dėl kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių sutrikimų, yra: aplazinė anemija – kaulų čiulpuose ženkliai sumažėjus kamieninių eritrocitų ląstelių skaičiui arba šioms ląstelėms visai išnykus. Šios rūšies anemija gali būti paveldima arba atsirasti dėl kaulų čiulpų pažeidimų, vartojant įvairius vaistus, dėl radiacijos, infekcijos ar chemoterapijos poveikio; talasemija – išsivysto esant paveldimam hemoglobino alfa arba beta grandinių sintezės sutrikimui.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr.1
 

© 2006 Visos teisės saugomos.