ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Pandemijos ne tik žlugdo, bet ir skatina pažangą

2021-04-07

Koronaviruso sukelta pandemija Lietuvoje dar visai neseniai buvo pasiekusi neregėtas aukštumas – didžiuliai kasdieniai užsikrėtusiųjų skaičiai kėlė nerimą, ligoninių stacionaruose trūko lovų ir medikų, ėmė plisti įvairios sąmokslo teorijos ir gąsdinimai. Valdžios institucijoms teko imtis griežtų apribojimų ir ieškoti būdų, kaip toliau išlaikyti kiek įmanoma normalesnį gyvenimą. Dabar situacija gerokai pasikeitė, karantinas ir vakcinos tapo kovos su šiuo virusu lūžio tašku. Apie tai, kaip pandemijos sąlygomis teko ir tenka dirbti urologams, kokias papildomas problemas reikia spręsti ir ko galima tikėtis ateityje, kalbamės su Lietuvos urologų draugijos prezidentu, LSMU MA Urologijos klinikos vadovu profesoriumi Mindaugu Jievaltu.

 

Kaip vertinate pandeminę situaciją, kuri visuomenę sukausčiusi jau beveik metus, kaip ji koreliuoja su Jūsų tiesioginiu darbu, pareigomis?

 

Kaip ir bet kuriai medicinos sričiai, taip ir urologijai pandemija daro didelę įtaką. Pacientams yra sunkiau pasiekti bendrosios praktikos gydytojus, o iš šios grandies – patekti pas specialistus. Turbūt reikia pripažinti faktą, jog pacientams medicininių paslaugų prieinamumas yra pablogėjęs. Gydymo įstaigos ir mes, gydytojai, kiek leidžia galimybės, stengiamės išlaikyti visas paslaugų, būtinosios medicininės pagalbos apimtis. Labai aktuali išlieka onkologija, todėl tikrai siekiame neriboti pacientams reikalingų paslaugų prieinamumo. Bet vis dėlto tenka pripažinti, kad dalis pacientų ir patys vengia medicinos įstaigų. Kai bus pateikti statistiniai duomenys, tikriausiai nenustebsime pamatę, kad paslaugų teikimas tikrai sumažėjęs. Manau, kad bent jau LSMUL Urologijos klinikoje per praėjusius metus apsilankė apie 25–30 proc. pacientų mažiau nei ankstesniu laikotarpiu.

Maždaug nuo pernykščio rugsėjo iki dabar dirbame pandemijos sąlygomis. Aišku, dalis paslaugų perkelta į telefoninę erdvę išlaikant distanciją tarp gydytojo ir paciento. Tiems pacientams, kuriems reikia įvertinti tyrimus, išrašyti receptus bei atsakyti į rūpimus klausimus, taip pat siūlome nesikreipti tiesiogiai, nes visą informaciją įmanoma gauti telefonu, naudotis elektroniniais receptais. 

 

Kokios šiuo metu ūmiausios ir daugiausia dėmesio reikalaujančios urologijos sritys? Ar galima įvardinti ligas, kurioms pandemija padarė neigiamą poveikį?

 

Aš negalėčiau išskirti kokių nors ligų. Svarbios yra visos onkologinės patologijos, nes delsiant ar atidėliojant gydymą galimos labai neigiamos pasekmės, o ir gydymo rezultatai nebus tokie, kokių norėtume. Bet koks vėlavimas tikrai nėra palankus paciento sveikatai. Pastaruoju metu priimame nemažai sergančiųjų, kurių liga jau būna gerokai pažengusi. Ir nebūtinai tai gali būti vėžys, grėsmingos tampa ir įvairios infekcijos. Tokius pacientus gydyti tikrai labai sunku, dalies jų gydymo rezultatai būna prasti, žmonės miršta, kaip jau minėjau, net ir nuo išplitusių infekcijų. Visomis ligomis sergantiems pacientams reikalingas deramas dėmesys. Taigi mes stengiamės pagelbėti tiek onkologiniams ligoniams, tiek kiekvienam pacientui, kuriam reikalinga skubi pagalba.

Beje, Kauno regione susiklosčiusi gana rimta situacija. Kauno klinikinės ligoninės urologai dabar nebeteikia nei skubios pagalbos, nei kitų paslaugų, nes šiuo metu gydo vien kovidu sergančius ligonius. Dėl to visas skubios medicinos pagalbos srautas iš viso Kauno krašto regiono tenka LSMUL Urologijos klinikai.

 

O kaip COVID-19 koreguoja medikų darbo sąlygas?

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr.1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.