Aktininė keratozė ir jos sukeliamos onkologinės odos ligos. Kaip jų išvengti?

2021-07-12

Šiltasis metų sezonas dosnus malonių pojūčių – saulė ne tik teigiamai veikia mūsų nuotaiką, bet ir skatina natūralią vitamino D gamybą, mažina kraujospūdį, gerina smegenų veiklą bei miego kokybę. Tačiau neatsargus mėgavimasis saulės voniomis žmogaus sveikatai gali sukelti neigiamų pasekmių, apie kurias byloja visose saulės eksponuojamose odos srityse atsiradusios įvairios šiurkščios dėmelės, židinukai, išryškėjusi pigmentacija ir pleiskanojimas. Tokiems pacientams specialistai vis dažniau diagnozuoja odos ligą – aktininę keratozę. Kai kuriose Europos šalyse, pvz. Nyderlanduose, vyresnių nei 45 metų amžiaus gyventojų grupėje aktinine keratoze serga 49 proc. vyrų ir beveik 30 proc. moterų, o saulėtose šalyse sergamumas šia liga kartais viršija ir 60 procentų. Pacientai, kuriems patvirtinama aktininės keratozės diagnozė, labai rizikuoja susirgti kai kuriomis odos onkologinėmis ligomis. 

Plačiau apie ultravioletinių saulės spindulių sukeliamą aktininę keratozę, jos etiologiją, diagnostikos, gydymo bei prevencijos galimybes kalbamės su gydytoja dermatologe Aiste Audickaite.

 

 

Kokios yra pagrindinės aktininės keratozės išsivystymo priežastys?

 

Pagrindinis aktininės keratozės rizikos veiksnys yra saulė, tačiau šią ligą sukelia ne vienkartinis, o ilgalaikis, metų metais besitęsiantis saulės poveikis. Šia liga taip pat dažniau linkę sirgti šviesios odos (I–II tipo), šviesių plaukų bei akių ir vyresniojo amžiaus gyventojai, pacientai po organų transplantacijos. Anksčiau aktininė keratozė buvo nustatoma daugiausia vyresniems nei 50 metų žmonėms, o štai dabar diagnozuojama jau ir keturiasdešimtmečiams. Taip yra dėl pasikeitusio gyvenimo būdo – žmonės dažniau keliauja, daugiau laiko būna saulėje, todėl gerokai padidėja kauptinis saulės poveikis.

 

Kas yra aktininė keratozė ir kokia galima jos išraiška?

 

Aktininė keratozė yra ikivėžinė odos liga. Per pastaruosius 10 metų sergamumas aktinine keratoze pastebimai didėja. Negydoma ji gali progresuoti į onkologinę ligą – invazinę odos plokščialąstelinę karcinomą. Iš tiesų aktininė keratozė siejama su 6 kartus didesne odos vėžio rizika. Kadangi aktininę keratozę sukelia saulė, pagrindinėmis jos lokalizacijos vietomis tampa nepridengtos kūno sritys, kurias tiesiogiai veikia saulės spinduliai – galva, skalpas, veidas, rankos, kojos. Kiek rečiau šios ligos požymiai gali pasireikšti liemens bei nugaros srityje (šios kūno vietos dažniau būna pridengtos drabužiais).  

Aktininės keratozės požymiai yra panašūs į dermatito – ji pasireiškia odos paraudimais, pleiskanojimu. Vis dėlto pagrindinis ir išskirtinis šios ligos požymis yra odos šiurkštumas. Žinoma, mes, dermatologai, šią ligą galime diagnozuoti atlikdami dermatoskopiją, t. y. pasitelkę specialias priemones – dermatoskopus. Dermatoskopija – neinvazinis optinis diagnostinis metodas, galintis padėti diferencijuoti odos darinius. Praktikoje aktininė keratozė dažniausiai nustatoma kliniškai, apžiūrint pacientą ir liečiant odos paviršių. 

Kitas aktininės keratozės požymis – oda negyja, jeigu nėra gydoma, ji tokia ir išlieka. Taigi, pagrindiniai požymiai yra negyjantis ir neišnykstantis odos šiurkštumas, rausvi, panašūs į plokšteles, riboti, pleiskanojantys odos plotai. Paprastai jie nebūna labai dideli – dažniausiai vienas židinukas gali būti iki 5 mm dydžio, bet pasitaiko ir didesnių. Šia liga skundžiasi dauguma vyrų, turinčių mažai plaukų, nes dėl sumažėjusios natūralios galvos apsaugos saulė veikia ypač stipriai. Tokiems pacientams rausvų aktininės keratozės židinukų dažnai atsiranda visame skalpo odos plote. Aišku, panaši gali būti ir kitų odos ligų – jau minėto dermatito, seborėjinių keratozių ir kt. – išraiška, bet aktininė keratozė išsiskiria būtent odos šiurkštumu ir negyjančiais židinukais. Kaip jau minėjau, aktininė keratozė būdingesnė vyresniojo amžiaus žmonėms, nors dabar ši liga nustatoma vis jaunesniems pacientams.

 

Kas dažniau serga aktinine keratoze – vyrai ar moterys?

 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.