Mielominė liga – klinikiniai sindromai, rizikos vertinimas ir gydymo galimybės

2021-08-26

Gyd. hematologė dr. Milda Rudžianskienė, gyd. onkologas radioterapeutas doc. dr. Viktoras Rudžianskas,

LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinika

Mielominė liga (ML) yra galutinės B limfocitų diferenciacijos stadijos kloninė plazminių ląstelių proliferacija, kuriai būdinga monokloninio baltymo sintezė. Ligos priežastys nėra žinomos. Kaip ir kitų onkologinių susirgimų, taip ir šios ligos rizikos veiksniai yra jonizuojančioji spinduliuotė, rūkymas, alkoholio vartojimas, darbas su kancerogeninėmis medžiagomis, nutukimas.

 

Epidemiologija

Mielominė liga yra antra pagal dažnį onkohematologinė liga, sudaranti apie 10 proc. visų onkohematologinių ligų bei 1 proc. visų onkologinių susirgimų. Sergamumas išsivysčiusiose šalyse sudaro 4–4,5 atvejo iš 100 000 gyventojų per metus. Lietuvoje kasmet užregistruojama 120–180 naujų ML atvejų. Serga dažniausiai vyresni nei 50 metų žmonės, o sergamumo pikas pasiekiamas apie septyniasdešimtuosius gyvenimo metus. Šia liga vyrai serga dažniau nei moterys.

 

Klinika

Mielominės ligos simptomai yra nespecifiniai: silpnumas, nuovargis, kaulų skausmai, pasikartojančios infekcijos, kraujavimas, svorio kritimas (1 lentelė). Mielominės ligos klinikoje išskiriami sindromai.

 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.