Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Laimo liga otorinolaringologo praktikoje

2019-03-15

Donata Vaitkūnaitė, prof. dr. Eugenijus Lesinskas

VUL SK Ausų, nosies ir gerklės ligų centras

 

Šio straipsnio tikslas – remiantis literatūros šaltiniais apžvelgti Laimo ligos etiologiją, epidemiologinius duomenis, klinikinį pasireiškimą, gydimą bei prevencines priemones, ypač atkreipiant dėmesį į ligos pasireiškimą otorinolaringologijos srityje. Laimo liga – tai lėtinė ar pasikartojančios eigos transmisinė, endeminė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus ir sistemas, sukeliama spirochetų klasės gramneigiamos bakterijos Borrelia. Ligos eiga skiriama į tris stadijas: pirmoji – lokalios infekcijos stadija (pasireiškia migruojančia eritema bei bendro pobūdžio negalavimu), antroji – diseminacijos stadija (būdingi nervų sistemos, sąnarių, raumenų pažeidimai), trečioji – lėtinės ligos stadija (būdingi įvairaus intensyvumo neurologiniai simptomai). Į ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją pacientai gali kreiptis dėl simptomų, pasireiškiančių neuroboreliozės metu galvos ir kaklo srityje.

 

Laimo liga (Boreliozė, Laimo boreliozė) – tai lėtinė ar pasikartojančios eigos transmisinė, endeminė infekcinė liga, pažeidžianti įvarius organus ir sistemas [1,2,3]. Ligos sukėlėjas yra spirochetų klasės gramneigiamos bakterijos Borrelia. Pagal DNR yra išskiriama 11 rūšių, iš kurių patogeniškos žmogui yra trys: Borrelia afzelii (dominuoja Baltijos šalyse), Borrelia burgdorferi sensu stricto (paplitusi Šiaurės Amerikoje), Borrelia garinii [2,3,4,5,6].

Laimo liga paplitusi šiauriniame pusrutulyje – Šiaurės Amerikoje (JAV, Kanada), Rusijos Federacijoje, Europoje. Baltijos šalyse Borrelia bakterijas nešioja 11,5 proc. Ixodes ricinus erkių [4,6]. Didžiausias užkrėstumas Lietuvoje yra Tauragės, Panevėžio, Molėtų rajonuose [3,4]. Kasmet Laimo liga Lietuvoje suserga daugiau kaip 2000 žmonių [3,4].

Lietuvoje Laimo ligą platina Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės [4]. Borrelia bakterijas gali pernešti tik erkių patelės – dažniausiai žmogų užkrečia nimfos, nors gali ir suaugusi erkė [4,5]. Bakterijos kolonizuoja erkės žarnyną, iš ten patenka į jos limfinę sistemą, kuri yra susijusi su erkės seilių aparatu. Įsisiurbusi erkė žmogaus krauju maitinasi parazitiškai – įtraukdama ir išspjaudama, taip su erkės seilėmis Borrelia bakterijos pateka į žmogaus organizmą [1,2,3,4]. Kad užkrėstų žmogaus organizmą, erkė turi būti įsisiurbusi ilgiau nei 24 val. [1].

Nimfos aktyviausios būna vėlyvu pavasario ir vasaros laikotarpiu, todėl sergamumas Laimo liga didžiausias yra vasaros ir ankstyvo rudens periodu [4,5,7].

 

Pirmoji Laimo ligos stadija

Lokalios infekcijos stadija pasireiškia praėjus kelių dienų ar savaičių inkubaciniam periodui po erkės įkandimo [1,8]. Liga pasireiškia neryškiais bendro pobūdžio negalavimais: bendru silpnumu, galvos, sąnarių ir raumenų skausmais, subfebriliu karščiavimu, limfadenopatija [1,5,9]. Ryškiausias šios stadijos požymis yra migruojanti eritema (erhytema migrans), stebima 80–91 proc. atvejų [2,3,9]. Tai raudonas, dažnai skausmingas, niežtintis, didesnis nei 5 cm ploto odos bėrimas, susiformuojantis erkės įkandimo vietoje. Bėrimas plečiasi formuodamas koncentrinį žiedą aplink eriteminę zoną („buliaus akies“, „taikinio“ simptomas) [2,5,7]. Gerai vaskulizuotose zonose (veide, kakle, krūtinėje) eritema gali būti vientisa, o 20 proc. atvejų stebimi daugybiniai židiniai [7,9].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.