Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės, Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje.

Galvos ir kaklo srities navikas, kurio pirminis židinys nenustatytas. Klinikinis atvejis

2020-09-07

Doc. dr. Tomas Balsevičius, doc. Evaldas Padervinskis, Erikas Strupeikis

LSMU MA ANG ligų klinika


Straipsnyje aptariamos pirminės nežinomos lokalizacijos galvos ir kaklo navikų diagnostikos ir gydymo aktualijos, transoralinių robotinių operacijų reikšmė diagnozuojant pirminės nežinomos lokalizacijos galvos ir kaklo navikus, pristatomas klinikinis atvejis.

 

Įvadas

Pirminės nežinomos lokalizacijos navikai yra priskiriami heterogeninei navikų grupei. Tai histologiškai patvirtinti metastazavę navikai, kurių pirminis židinys išlieka neaiškus, nors pacientas nuodugniai ištirtas. Tokie navikai sudaro 3–5 proc. solidinių navikų, o išsivysčiusiose šalyse yra šešta pagal dažnumą mirties priežastis, susijusi su onkologinėmis ligomis [1, 2]. Šie navikai dažniausiai nustatomi 60 metų amžiaus asmenų grupėje, dažniau vyrams nei moterims.

Navikai, kurių pirminis židinys nenustatytas (NPŽN), klasifikuojami į kelis pogrupius: gerai arba vidutiniškai diferencijuotos adenokarcinomos, blogai diferencijuotos karcinomos, plokščialąstelinės karcinomos, nediferencijuoti navikai bei navikai, kurių ląstelėms būdinga neuroendokrininė diferenciacija [3]. Esant NPŽN dažniausiai nustatoma metastazinė adenokarcinoma, nediferencijuota arba blogai diferencijuota karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, kiek rečiau – nediferencijuoti navikai [4]. Norint nustatyti pirminį židinį, atliekama daug diagnostinių tyrimų, tačiau ne visi tyrimai yra saugūs, komfortiški, kai kurie reikalauja didelių finansinių sveikatos priežiūros įstaigos resursų. NPŽN yra iššūkis gydančiam gydytojui, nes norint rasti pirminį židinį turi būti atliekama daug diagnostinių tyrimų, o pirminio židinio neaptikus ribojamos paciento gydymo galimybės ir blogėja ligos prognozė [5].

 

Klinikinis atvejis

 

42 metų pacientui J. T. prieš dvejus metus Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje buvo atlikta kairės kaklo pusės limfmazgio ekscizinė biopsija, kurios išvada – plokščialąstelinė karcinoma. Siekiant nustatyti pirminį židinį, pacientui buvo atlikti radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, pozitronų emisijos tomografija), tačiau pirminio naviko lokalizacija liko neaiški. Atliktos daugybinės biopsijos iš nosiaryklės, liežuvio šaknies, nosies kriauklių, pašalintos gomurinės tonzilės, tačiau pirminio naviko židinio – nerasta.

2018 metų vasario mėnesį pacientas kreipėsi į LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų konsultacinę polikliniką. J. T. pastebėjo, kad kairėje kaklo pusėje, buvusio pjūvio srityje, padidėjęs kaklo limfmazgis. Buvo nuspręsta atlikti kaklo ultragarsinį tyrimą, kurio išvada: pakitusios struktūros limfmazgis kakle, buvusio pjūvio vietoje. LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje pacientui stebint ultragarsu atlikta kairės kaklo pusės IIA grupės limfmazgių stulpelinė biopsija. Gautas atsakymas: plokščiųjų ląstelių karcinoma. Pacientas aptartas LSMUL KK MDK (multidisciplininės komisijos) – rekomenduota atlikti kaklo limfonodektomiją kairėje. 2018 metų kovą pacientui atlikta kaklo kairės pusės limfonodektomija (pašalinti IA, IB, II bei III grupių limfmazgiai). Gautas histologinio tyrimo atsakymas: plokščiųjų ląstelių karcinomos metastazė kaklo limfmazgyje. Reakcija su p16 teigiama.

2018 metų birželio mėnesį pacientas kreipėsi į kliniką Anglijoje, kurioje buvo pakartota pozitronų emisijos tomografija, tačiau pirminis židinys liko nenustatytas. Pacientui buvo nuspręsta taikyti spindulinę terapiją. Po kurio laiko pacientui atlikus transoralinę robotinę operaciją (angl. Transoral robotic surgery (TORS), buvo pašalintos liežuvinės tonzilės ir rastas 1 mm x 3 mm multifokalinis navikas liežuvio pagrinde, kairėje pusėje.

Pacientui J. T. pirminis naviko židinys buvo rastas praėjus dvejiems metams nuo onkologinės ligos pradžios. Nuodugniai ištyrus kliniškai, atlikus radiologinius tyrimus bei panendoskopiją, pirminio naviko lokalizacijos nustatyti nepavyko. Pirminį naviko židinį padėjo rasti transoralinė robotinė chirurgija, kuri suteikia gerą priėjimą prie liežuvio šaknies. Pacientui nuspręsta taikyti spindulinę terapiją. Kadangi nustatytas pirminis naviko židinys yra p16 ir ŽPV teigiamas, paciento ligos prognozė yra gera.

 

Plačiau skaitykite žurnalo „Otorinolaringologijos aktualijos“ Nr. 1, 2020

 

© 2006 Visos teisės saugomos.