Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės, Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje.

Lėtinis idiopatinis ūžesys ir galimi jo gydymo metodai

2020-09-07

Ūžesys, angl. tinnitus, yra dažnas į ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją besikreipiančių pacientų nusiskundimas. Daugumos pacientų ūžesio kilmė nėra žinoma, todėl jo gydymo metodai būna skirtingi. Literatūros duomenimis, skaičiuojama per 60 skirtingų būdų. Šiame straipsnyje apžvelgiama Hans-Peter Zenner ir bendraautorių atlikta sisteminė analizė apie skirtingus lėtinio ūžesio gydymo metodus, įvertinamas šių metodų efektyvumas ir klinikinis pritaikomumas.

Apžvalgos rezultatai naudoti kuriant klinikines gaires. Sisteminei paieškai autoriai naudojo „PubMed“ ir „Cochrane Library“ sistemas. Įrodymų pagrįstumui nustatyti buvo naudojama „Oxford Centre of Evidence-based Medicine“. Visų sisteminių analizių ir metaanalizių metodiškumo kokybė ir poveikio dydžiai buvo įvertinami prieš tyrimą.

 

Įvadas

Ūžesys yra dažnas simptomas, kuriuo, kaip nurodo autoriai, skundėsi apie 22 proc. tirtos populiacijos. Remiantis tyrimu, atliktu Didžiojoje Britanijoje 2014 metais, kurio imtis 4,7 milijonai gyventojų, nustatyti 4,7 nauji ūžesio susirgimai iš 10 000 tiriamųjų per kalendorinius metus. Esant „subjektyviam ūžesiui“, išorinis ar endogeninis garso šaltinis dažniausiai nėra randamas. Manoma, kad ūžesį sukelia nenormalūs bioelektriniai, biomechaniniai ar biocheminiai aktyvumai vidinėje ausyje ar centrinėje nervų sistemoje.

Manoma, kad ūžesys yra garsą analizuojančios sistemos simptomas. Šiuo metu jo etiopatogenezės teorijos teigia, kad, nepriklausomai nuo to, ar etiologija idiopatinė, ar ūžesys yra kitų ligų simptomas, pagrindinis patofiziologinis procesas vyksta ausyje. Nustatyta, kad ūžesys kartu su klausos pablogėjimu dažniau būna tiems pacientams, kurių blogesnė klausa, t. y. kuo blogesnė klausa, tuo dažniau pacientai skundžiasi ūžesiu. Tais atvejais, kai klausa gera, ūžesio atsiradimo mechanizmas yra siejamas su centrinio grįžtamojo ryšio mechanizmų pažeidimu, kuris vėliau turi įtakos ir jo suvokimui. Vėlesniuose ligos etapuose centrinės nervų sistemos veikla tampa patologiškai stipri, todėl pasireiškia perdėtas smegenų atsakas į stimulą. Pacientas dažnai suka galvą „girdimo garso“ pusėn, jį pradeda varginti nerimas, nemiga. Manoma, kad už per stiprius stimulo atsakus yra atsakingi centriniai psichofiziologiniai ir neuropsichologiniai procesai. Literatūroje nurodoma, kad, esant neurosensoriniam klausos sutrikimui, galimi ir tonotopiniai pokyčiai neurofiziologinėje centrinėje klausos srityje, jie gali lemti impulsų sklidimo greičio neuronuose, impulso sinchroniškumo pokyčius. Tai gali neigiamai paveikti smegenų plastiškumo procesus perduodant ir analizuojant garsą. Nustatyta, kad pacientams, sergantiems ūžesiu, yra struktūrinių smegenų pokyčių ne tik už klausą atsakingose zonose, bet ir limbinėje, parietalinėje ir frontalinėje srityse.

Lėtinis ūžesys dažnai būna susijęs ir su gretutinėmis ligomis. Jos gali būti ūžesio atsiradimo veiksnys arba, atvirkščiai – jo padarinys. Dažniausios gretutinės ligos yra nerimo sutrikimas, depresija, nemiga. Šios būklės stiprina ūžesio pasireiškimą, nes psichikos ligas sukeliantys neuromediatoriai tiesiogiai veikia neurofiziologinius ūžesio atsiradimo procesus galvos smegenyse. Todėl, kuo stipriau pacientą vargina ūžesys, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs psichine liga ir, atvirkščiai – kuo ryškesni psichinės ligos simptomai, tuo didesnė ūžesio pasireiškimo tikimybė.

Literatūroje aprašyta per 60 skirtingų šio simptomo gydymo būdų. Šioje literatūros santraukoje apžvelgiama tik dalis jų. Rezultatai buvo panaudoti formuojant Vokietijos lėtinio ūžesio gydymo S3 gaires.

 

Metodika

 

Sisteminei literatūros analizei autoriai pasirinko PubMed ir Cochrane Library sistemas. Apibrėžti kriterijai buvo naudoti ieškant idiopatinio ūžesio gydymo metodų. Tyrimų duomenų pagrįstumui patikrinti naudota Oxford Center of Evidence-based Medicine sistema. Atsitiktiniai atvejo ir kontrolės tyrimai buvo vertinti kaip patikimesni diskutuojant apie terapines būkles. Buvo įvertinta sisteminių analizių ir metaanalizių metodinė kokybė. Duomenys susisteminti ir apibendrinti.

 

Rezultatai

Ūžesiu besiskundžiančio paciento konsultavimas

Gydant idiopatinį ūžesį daugelis autorių rekomenduoja kruopščiai ir atidžiai konsultuoti pacientą. Tyrimai patvirtina, kad dėmesys pacientui pagerina artimuosius ir tolimuosius gydymo rezultatus. Tačiau verta paminėti, kad visuose analizuotuose tyrimuose konsultavimo efektyvumas buvo vertintas kartu su kitais gydymo būdais, o studijų, sistemingai lyginančių įvairius konsultavimo būdus, šiuo metu nėra. Nepaisant to, nuo ūžesio kenčiantiems pacientams rekomenduojama pailginti konsultacijos trukmę, skirti daugiau dėmesio simptomų analizei ir būklės įvertinimui.

Akustinė terapija

Metaanalizė įrodė, kad akustinė terapija ar garso fokusavimas yra mažai efektyvūs gydant ūžesį kartu su neurosensoriniu klausos sutrikimu. Manoma, jog tai susiję su tuo, kad šios būklės yra centrinės ir/ ar psichogeninės kilmės. Kitas gydymo metodas – garso išskyrimo terapija, kurios metu pacientai mokosi išskirti skirtingų dažnių garsus jų visumoje. Analizės metu vertintas ir bendras garso suvokimo treniravimas. Gauti rezultatai taip pat parodė teigiamą ligos gydymo poveikį, bet dėl netinkamos tyrimo metodikos rezultatai laikyti nepakankamai patikimais.

Nurodoma, kad klausos aparatai ir klausos implantai padeda slopinti ūžesį, tačiau tai patvirtinančių tyrimų atlikta mažai arba jų atlikimo metodika laikyta nepatikima. Visgi akustinė terapija ir reabilitacija klausą gerinančiomis priemonėmis yra indikuotina šios grupės pacientams.

 

Kaklinės stuburo dalies fizioterapija

Literatūroje yra studijų, kuriose aprašomas fizioterapinio kaklinės stuburo dalies gydymo efektyvumas esant idiopatiniam ūžesiui. Šis simptomas yra siejamas su galvos ir kaklo judesių sumažėjimu dėl kaklo slankstelių ar raumenų ligų. Aprašoma sėkmingų tokio gydymo atvejų, tačiau fizioterapijos nauda nėra patvirtinta statistiškai patikimais tyrimo metodais ar gero dizaino mokslinių tyrimų rezultatais.

 

Ortodontinė terapija

Manoma, kad ūžesys gali atsirasti dėl kramtomųjų raumenų, apatinio žandikaulio ar jo sąnario patologijos. Todėl yra mokslinių darbų, patvirtinančių atitinkamos ortodontinės terapijos naudą. Literatūroje nurodoma, jog skirtinga dantų gydymo metodika gali būti efektyvi.

Pagalba sau

Savarankiškos pagalbos organizacijos, galinčios parūpinti pacientams papildomos informacijos ir patarimų apie ūžesį, yra palankiai vertinamos tiek pacientų, tiek medikų. Jų pagrindinis tikslas yra sukurti vietą ir aplinką, kurioje pacientai gali bendrauti ir dalintis savo patirtimi. Nors tokių organizacijų nauda yra neabejotina, tačiau nėra statistiškai reikšmingų duomenų, kad tokio tipo gydymo metodas yra efektyvus.

Medikamentinė terapija

Apžvalgoje išanalizuota ir medikamentų nauda gydant ūžesį. Vertintas ne tik galimas vaisto veikimo mechanizmas, bet ir subjektyvus pagerėjimas. Kaip parodė tyrėjų atlikta apžvalga, specifinė medikamentinė terapija, kurios veiksmingumas gydant lėtinį ūžesį būtų įrodytas, nerasta. Verta paminėti, kad nustatytas teigiamas medikamentų poveikis gretutinės ligos eigai (pvz., depresijos), t. y., susilpnėjus ūžesiui, lengvėjo depresijos simptomai ir, atvirkščiai – depresijos gydymas turėjo teigiamą poveikį ir gretutiniams simptomams, pavyzdžiui, ūžesiui. Daugelio tyrimų rezultatai apie medikamentų efektyvumą gydant ūžesį gali būti vertinami potencialiai teigiamai, bet turimi įrodymai neatitinka patikimumo lygmens. Šiuo metu Europos vaistų agentūra (EMA) ir JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) nėra patvirtinusios nė vieno efektyvaus vaisto ūžesiui gydyti.

Ginkmedžių ekstraktas

2001 metais moksliniame tyrime, kurio imtis 1 121 dalyvis, tirtas ginkmedžių (ginkgo biloba) ekstrakto veiksmingumas gydant ūžesį. Rezultatai parodė, kad ginkmedžių preparatai, kaip ir placebas, yra mažai veiksmingi. Nauja apžvalga, kurios imtis 6 000 dalyvių, atskleidė identiškus rezultatus. 

Steroidai

Atvejo ir kontrolės tyrimai, vertinantys sisteminį steroidų poveikį gydant ūžesį, iki šiol nėra atlikti. Kai kurie autoriai taiko intratimpanines kortikosteroidų injekcijas šiai būklei gydyti, bet teigiamo efekto nėra aprašyta.

Glutamato antagonistai

Keturi glutamato antagonistai buvo tiriami klinikiniuose tyrimuose: akamprosatas, memantinas, nerameksinas, karoverinas. Nors ir tyrimų rezultatai buvo palankūs, jie nėra laikomi efektyviais medikamentais ūžesiui gydyti.

Mitybos papildai, antioksidantai, medikamentų deriniai

Nėra nustatyta veiksmingų mitybos papildų, antioksidantų ar medikamentų derinių ūžesiui gydyti.

Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija daugelyje mokslinių studijų aprašoma kaip veiksminga priemonė, gerinanti ūžesį girdinčių pacientų gyvenimo kokybę. Pagrindiniai metodai yra paciento dėmesio nukreipimas nuo garso galvoje/ ausyse ir jo mokymas mažinti ūžesio sukeltą nerimą. Pacientai yra mokomi kontroliuoti savo jausmus, emocijas ir jų išraiškas. Terapinės procedūros būna struktūrizuotos, taikomas pakopinis gydymas, procedūros yra prieinamos ir aiškios.

Kognityvinė terapija pacientų apibūdinama kaip naudinga ir efektyvi, tačiau vis dar nėra patvirtinta objektyviais moksliniais skaičiavimais.

 

Kochleariniai implantai

Mokslinių studijų, aprašančių kochlearinės implantacijos naudą gydant ūžesį be klausos sutrikimo šiuo metu nėra. Tačiau esant šių simptomų deriniui, kochlearinės implantacijos nauda yra labai tikėtina. Tyrimais patvirtinta, kad pacientams po implantacijos ūžesys sumažėjo arba išnyko. Vienpusė implantacija buvo efektyvi gydant vienpusį, kitos pusės, ir abipusį ūžesį. Remiantis statistiniais skaičiavimais, antrasis implantas pagerina gyvenimo kokybę dar ženkliau. Perspektyviajame tyrime buvo ištirti 174 pacientai, kuriems atlikta implantacija. Dauguma – 71,8 proc. jų skundėsi ūžesiu iki implantacijos. Per 6 mėnesius po operacijos 51,2 proc. pacientų ūžesys ženkliai sumažėjo, 20 proc. visiškai išnyko. Pasitaikė, kad po implantacijos ūžesys sustiprėjo, tačiau tokie atvejai buvo itin reti. Remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad kochlearinė implantacija yra tinkamas ūžesio gydymo metodas pacientams, kurie skundžiasi ūžesiu ir klausos sutrikimu.

 

Plačiau skaitykite žurnalo „Otorinolaringologijos aktualijos“ Nr. 1, 2020

 

© 2006 Visos teisės saugomos.