Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės, Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje.

Vaikų nosiaryklės mikroflora ir serozinis otitas

2020-09-07

Martinas Mačernis1, prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė1,2

1LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika;

2Klaipėdos universitetas

 

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti vaikų, sergančių seroziniu otitu, adenoidų mikroflorą ir palyginti su vaikų, nesergančių seroziniu otitu, duomenimis bei nustatyti ryšius tarp nosiaryklės mikrofloros ir pooperacinių adenoidektomijos rezultatų. Į tyrimą įtraukti  63 iš eilės einantys 1–18 metų (vidut. 6,3 ± 4,6 m.) pacientai, kuriems LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje buvo atliktos adenoidų šalinimo operacijos. Tiriamieji suskirstyti į 2 grupes: sergančiųjų seroziniu otitu (n = 30) ir kontrolinę grupę – nesergančiųjų seroziniu otitu (n = 33). Operacijos metu visiems vaikams nuo adenoidų audinio buvo paimtas pasėlis klasikiniams mikroorganizmams nustatyti ir atliktas specifinis greitasis ureazės tyrimas H. pylori infekcijai adenoidų audinyje identifikuoti. Be to, identifikuojant H. pylori infekciją, buvo atliktas imunochromatografinis kraujo tyrimas, skirtas H. pylori antikūnams kraujyje nustatyti. Prieš chirurginį gydymą ir praėjus vidutiniškai 6,7 mėn. po operacijos buvo įvertinti dažniausi viršutinių kvėpavimo takų simptomai, susiję su adenoidų patologija. Tyrimas parodė, kad daugumos – 76,2 proc. visų vaikų adenoidų pasėlyje buvo išauginti įvairūs mikroorganizmai. Dažniausiai nustatyta S. pneumoniae (30 proc. atvejų), H. pylori (28,6 proc.) ir H. influenzae (23,8 proc.) infekcija, panašiai abiejose tiriamųjų grupėse (p > 0,05). Kitų mikroorganizmų išskirta mažiau. Stipriausiai varginantys simptomai prieš operaciją buvo sunkumas kvėpuoti pro nosį, sekrecija iš nosies, knarkimas, kvėpavimas pro burną dienos metu ir klausos sutrikimas. Šių simptomų dažnis ir stiprumas abiejų grupių pacientams po chirurginio gydymo ženkliai sumažėjo (p < 0,001). S. pneumonia infekcija silpnai koreliavo su blogesnėmis pooperacinio gydymo baigtimis. Tyrimas atskleidė, kad nors potencialių patogenų nosiaryklės limfoidiniame audinyje nustatoma daugiau nei dviem trečdaliams vaikų, tačiau reikšmingų ryšių su seroziniu otitu nebuvo gauta. 

 

THE RELATIONSHIP BETWEEN OTITIS MEDIA WITH EFFUSION AND NASOPHARYNGEAL MICROBIAL FLORA IN CHILDREN

Keywords: otitis media with effusion, nasopharyngeal microbial microflora, children.

Summary. The aim of this study was: to assess bacterial flora of adenoid tissue in children undergoing adenoidectomy with and without otitis media with effusion and its relation to surgical outcomes. We evaluated 63 consecutive children who were scheduled to undergo adenoidectomy in the department of Ear, Nose and Throat diseases of Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics. Patients were divided into two groups regarding the presence of the middle ear effusion: with effusions (N = 30) and without effusion (N = 33). Adenoid tissue specimens were cultured in both groups from curetted tissue. Also, a rapid urease test was immediately performed for each patient using a sterile microbioptate for identification of local Helicobacter pylori infection. Serum anti-H. pylori IgG were evaluated by enzyme-linked immunosorbent assay too. Common upper airway symptoms before and after adenoidectomy were assessed. Results: bacteria from swab and microbioptate were isolated in 76.2 % of all investigated children. The most frequently isolated bacteria were S. pneumoniae (30%), H. pylori (28.6 %; anti-H. pylori IgG – 27.3%), following by H. influenzae (23.8 %); other potential respiratory pathogens we have found in small amounts. The most significant symptoms for both group children were difficulty nose breathing, runny nose, snoring, mouth breathing during daytime and ear fullness/ hearing impairment - those intensity and frequency significantly decreased after operation (p<0.001). No significant relationship between otitis media with effusion and nasopharyngeal microbial flora in children were found.

Įvadas

Serozinis otitas – vidurinės ausies būklė, kai vidurinės ausies ertmėje kaupiasi neuždegiminės kilmės skystis ir nėra uždegimui būdingų požymių ar pakitimų [1]. Šia liga sergantys pacientai dėl skirtingų priežasčių sukelto padidėjusio intratimpaninio slėgio skundžiasi ausies užgulimu, prastesne klausa, ausies pilnumo pojūčiu. Neretai pasitaiko, jog pacientai skundų neturi ir ši būklė randama atsitiktinai, planinės otorinolaringologo apžiūros metu. Literatūros duomenimis, serozinis otitas yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių klausos sutrikimus vaikams [1, 2]. Ir nors tai nėra infekcinis procesas, tačiau aprašoma, jog maždaug pusei vaikų, sergančių seroziniu otitu, iš vidurinėje ausyje esančio serozinio skysčio galima išauginti bakterijas [3].

Adenoidai dėl hipertrofijos ir/ ar ūminės arba lėtinės infekcijos gali sukelti ausies vamzdžio obstrukciją – ši būklė dažniausiai nurodoma serozinio vidurinio ausies uždegimo patogenezėje [4]. Iki šių dienų kyla daug diskusijų dėl adenoidų audinio bakterinės floros ir vidurinės ausies ligų ryšio. Nustatyta, kad adenoidai yra tarsi kvėpavimo takuose gyvenančių bakterijų rezervuaras, jos gali būti tos pačios kaip ir bakterijos, nustatomos vidurinės ausies skystyje [5, 6]. Naujausiuose tyrimuose nagrinėjamas neįprastos kvėpavimo takams bakterijos H. pylori ir vaikų serozinio otito ryšys [7, 8]. Yra hipotezių, kad H. pylori buvimas nosiaryklėje gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių vidurinės ausies uždegimo išsivystymą [9, 10]. Šio darbo tikslas buvo įvertinti vaikų, sergančių seroziniu otitu, adenoidų mikroflorą, palyginti su vaikų, nesergančių seroziniu otitu, duomenimis ir nustatyti ryšius tarp nosiaryklės mikrofloros ir pooperacinių adenoidektomijos rezultatų.

Medžiaga ir metodai

Buvo ištirti 1–18 metų amžiaus iš eilės einantys pacientai, kuriems LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje buvo atliktos adenoidų šalinimo operacijos. Tyrime dalyvavo 63 pacientai: 34 berniukai ir 29 mergaitės. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 6,3 ± 4,6 m., dauguma vaikų (32 proc.) buvo 3 metų amžiaus. Tiriamieji buvo padalinti į 2 grupes. Sergančiųjų seroziniu otitu grupę sudarė 30 vaikų, kuriems ausų liga buvo patvirtinta mikrootoskopijos ir audiologiniais tyrimais. 33 vaikai, nesergantys seroziniu otitu, sudarė kontrolinę grupę. Abi pacientų grupės buvo panašios atsižvelgiant į amžių, lyties santykį ir adenoidų hipertrofijos laipsnį (p > 0,05).

Šalinant adenoidus pirmiausia nuo jų audinio buvo paimti pasėlio mėginiai norint užauginti klasikinius viršutinius kvėpavimo takus kolonizavusius mikroorganizmus. Toliau buvo atlikti du tyrimai, kuriais buvo identifikuojama neklasikinė viršutinių kvėpavimo takų bakterija H. pylori. Vadovaujantis gamintojo instrukcija, iš sterilaus adenoidų audinio paėmus audinio mėginio gabalėlį atliktas greitasis ureazės tyrimas, kuriuo nustatyta vietinių audinių H. pylori infekcija. Taip pat, vadovaujantis gamintojo instrukcija, atliktas imunochromatografinis kraujo tyrimas, skirtas H. pylori antikūnams (anti-H. pylori IgG) kraujyje nustatyti, kraujo mėginys imtas iš venos.

Prieš chirurginį gydymą naudojant 10 cm (10 balų) vaizdinio atitikmens skalę (0 – nėra simptomo, 10 – labai stiprus simptomas) buvo įvertinti 10 dažniausių simptomų, susijusių su adenoidų patologija: knarkimas, sekrecija iš nosies, balso pakitimai, ryklės perštėjimas, lėtinis kosulys, pasikartojantys ausų uždegimai, sunkumas kvėpuojant pro nosį, neramus miegas, kvėpavimas pro burną dienos metu, klausos sutrikimas. Pakartotinai šie parametrai įvertinti praėjus vidutiniškai 6,7 mėnesio po operacijos.

 

Rezultatai

 

Plačiau skaitykite žurnalo „Otorinolaringologijos aktualijos“ Nr. 1, 2020

 

© 2006 Visos teisės saugomos.