IŠLEISTAS NAUJAS „LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALO“ NUMERIS

Šio numerio pagrindinė tema – onkologija. Su tokia rubrika spausdinamos publikacijos apie onkologinių ligų pažangaus gydymo galimybes bei efektyvų plaučių vėžio gydymo būdą taikinių terapiją, taip pat – apie sisteminį krūties vėžio gydymą, modernaus požiūrio svarbą, siekiant kuo efektyvesnio onkologinių ligų gydymo IR KT. Susipažinsite ir su naujais onkourologinių ligų gydymo ir diagnostikos metodais.
 

Aktualus klausimas

Teigiama, kad Nacionalinio vėžio instituto įkūrimas turi tapti proveržiu, šalyje efektyvinant kovą su onkologiniais susirgimais. Ar tikite, kad situacija keisis į gerą pusę?
Taip, nes sudarytos galimybės užtikrinti praktikos, mokslo ir studijų vienovę
Ne iškaboje esmė, svarbiausia - suburti gerų specialistų komandą, teikti savalaikę pagalbą
Manau, kas viskas priklausys nuo naujai išrinkto instituto vadovo darbo
Neturiu nuomonės

 

Konferencijos


Artimiausia konferencija

Vidaus ligų gydymo metodikos ir naujovės (Panevėžys)



Pranešti apie konferenciją
 
 

Naujienų registracija

Vardas*:
El. paštas*:

Atsisakyti

Registruotis
 

Prisijunkite prie mūsų

„Lietuvos gydytojo žurnalas“ jau ir socialiniame tinklalapyje Facebook

Tiotropis išlaiko stiprias pozicijas atnaujintuose GOLD gairėse

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – apatinių kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga nevisiškai išnykstanti ir įprastai progresuojanti kvėpavimo takų obstrukcija, susijusi su nenormalia plaučių uždegimo reakcija į įkvepiamąsias kenksmingas daleles ar dujas. LOPL yra viena iš pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių Europoje. Ligos gydymo išlaidos Europoje siekia 102 mlrd. eurų per metus; mirtingumas nuo LOPL svyruoja nuo 200 tūkst.–300 tūkst. kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, LOPL nusineša maždaug 2 mln. 750 tūkst. gyvybių (4,8 proc. mirčių) per metus.
 
 

Skydliaukės ašies funkcija sergant ūminiais psichoziniais sutrikimais

Šizofreninės psichozės yra vieni sunkiausių psichikos sutrikimų, kuriems būdinga lėtinė eiga. Iki šiol šių sutrikimų gydymas tebėra nepakankamai veiksmingas, todėl pacientai patiria atkryčius ir simptomų progresavimą. Nors sutrikimų etiologijoje bei patogenezėje svarbių genetinių ir aplinkos veiksnių poveikis individui žinomas jau prenataliniu periodu, tačiau ryšį tarp šių veiksnių galutinai bus galima suprasti atradus biologinius žymenis, tarp jų gali būti ir skydliaukės hormonai.
 
 

„Ūminiai išeminiai sindromai 2015“: aptarti praėjusių metų integruotos sveikatos priežiūros sistemos rezultatai

Kaune įvyko mokslinė–praktinė konferencija „Ūminiai išeminiai sindromai 2015“. Jos metu integruotos sveikatos priežiūros sistemos lyderiai, kraštų vyriausieji kardiologai, insulto centrų vadovai ir skubios pagalbos specialistai domėjosi, kaip įgyvendinama integruotos sveikatos priežiūros strategija ir kokių rezultatų pasiekta per 2014 metus.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Vaistų paieška