Išleistas naujas žurnalo FARMACIJA IR LAIKAS numeris

Jau išleistas naujas žurnalo FARMACIJA IR LAIKAS numeris. Svarbiausia žinia - informacija apie Tarptautinę vaistininko dieną, rugsėjo 25-ąją, paskelbtus Lietuvos metų vaistininko rinkimus. Susipažinkite su šių metų rinkimų naujovėmis, sužinokite, į ką šiemet, vertindama pretendentus į nugalėtojus, labiausiai atsižvelgs autoritetinga komisija. Dar viena išskirtinė publikacija - interviu su sveikatos apsaugos viceministru Aurimu Pečkausku. Jis pasakoja ir apie savo ankstesnę veiklą, ir apie tai, kokių naujovių šalies farmacijos specialistai gali tikėtis artimiausiais metais... Taip pat kviečiame susipažinti su UAB „Tamro“ komercijos direktorės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorės dr. Indrės Brazauskaitės pranešimu, kurį ji perskaitė respublikinėje vaistininkų-lyderių konferencijoje.

Makšties infekcinės ligos

Pakitusios makšties išskyros, išorinių lytinių organų uždegiminiai pokyčiai, niežulys bei kiti nemalonūs su išoriniais lytiniais organais susiję simptomai yra viena iš pagrindinių reprodukcinio amžiaus moterų apsilankymų pas gydytoją akušerį ginekologą priežasčių [1, 2]. Makšties infekcijos, disbiozė kasmet vargina daugiau kaip milijardą pasaulio moterų: blogėja jų gyvenimo kokybė, atsiranda psichologinių bei socialinių sunkumų, neretai šios sveikatos problemos lemia reprodukcinės sveikatos sutrikimus, iš kurių labiausiai nerimą kelia nevaisingumas ir įvairios nėštumo komplikacijos [1–3]. Visų makšties infekcinių ligų simptomatika dažnai panaši, todėl empiriškai paskirtas gydymas, kai neatliekama tiksli ligos diagnostika, dažnai gali būti neefektyvus, o liga išlieka arba greitai atsinaujina [2, 4]. Makšties infekcinės ligos skirstomos į uždegimines (trichomonozė ir vulvovaginalinė kandidozė (VVK), atrofinis ir deskvamuojantis vaginitas, erozinės makšties ligos) ir neuždegimines (bakterinė vaginozė (BV). 70 proc. visų makšties infekcijų sudaro trichomonozė, BV ir VVK [2].

VLK: dar kartą apie prevencines programas

Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir patys gana aktyviai jomis domisi. Per septynerius metus nenorinčiųjų pasitikrini pagal šias programas sumažėjo beveik pustrečio karto.

Lietuvos ir užsienio naujienos

Teisės aktai

© 2006 Visos teisės saugomos.