Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Farmacijos verslo užkulisiai: kodėl „banginiai“ baiminasi „planktono“?

2015-03-16

Lietuvos statistikos departamento duomenys liudija, kad pelningai dirba visi ūkio sektoriai. Lyginant 2014-uosius metus su 2013-aisiais, itin sparčiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos įmonių pelnas. Tačiau bene geriausiai (pelningumo požiūriu) farmacijos verslo sektoriuje sekėsi ir toliau pozicijų neužleidžia lygiagrečiu vaistinių preparatų importu/eksportu užsiimančios bendrovės. Tiesa, šių įmonių veikla yra pakankamai uždara, jos nelinkusios apie savo darbo rezultatus (juolab – apie augantį pelną) atvirauti, todėl visuomenėje dažnai įvardijamos kaip „nematomi farmacijos verslo banginiai“... Beje, netradiciniai „banginiai“ – tik dėl jiems vieniems žinomų priežasčių prisibijantys „planktono“...

 

Lygiagretus importas Lietuvoje

Europos Sąjungai (ES) priklausančiose, į Europos laisvosios prekybos zoną (Europos Ekonominę Erdvę, EEE) įeinančiose šalyse vaistinių preparatų kainos kol kas yra skirtingos, todėl natūralu, kad iš šalių, kuriose vaistai yra pigesni, jie iškeliauja ten, kur juos įmanoma parduoti brangiau. Tai ypatinga medikamentų prekybos forma – lygiagretus importas (LI). LI sumažina valstybės išlaidas sveikatos apsaugai, o vartotojams suteikia galimybę originalių, naujausių vaistų įsigyti už mažesnę kainą.

Lygiagretus farmacijos produktų importas yra teisėta prekybos ES viduje forma, nes, be kita ko, vaistiniai preparatai lygia greta importuojami tik iš EEE priklausančių valstybių.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų registracijos skyriaus vedėja Kristina Povilaitienė informavo, jog dabar lygiagretų vaistinių preparatų importą Lietuvoje vykdo 12 įmonių.

„2014 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, galiojo 310 lygiagretaus importo leidimų, – naujausią statistiką pateikė ji, pabrėždama, jog vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimas išduodamas tik juridiniam asmeniui, gavusiam Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. – Visi kiti reikalavimai norintiesiems užsiimti lygiagrečiu importu yra nurodyti minėto įstatymo 17 straipsnyje bei 2007 metų kovo 30 dienos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių“.

Tačiau tenka pripažinti, kad lygiagretus importas šalyje nėra plačiai vystomas. Anot K. Povilaitienės, pernai lygiagrečiai importuojami vaistai tesudarė 0,96 proc. visos vaistų rinkos (buvo suskaičiuoti vaistų pardavimai pakuočių lygmenyje).

 

Kam – nauda, o kam – pagaliai į ratus?

Kaip žinia, vaistinio preparato lygiagretaus importo registracija mūsų šalyje galima tik tuo atveju, jei jis – pats pigiausias. Taigi įvežamasis importas yra naudingas vartotojui. Tačiau farmacijos kompanijai – ne. Kodėl?

„Kiekvienas pigesnis daiktas yra gerai vartotojui, bet blogai – visai likusiai grandinei, – paaiškino farmacijos verslo specifiką puikiai pažįstantis šios srities specialistas Mindaugas (jo prašymu vardas pakeistas). – Lygiagretaus importo „dėka“ vaistininkas gauna mažesnį pelną, didmenininkas – taip pat, farmacijos kompanijos pelnas irgi mažėja. Todėl ta likusioji grandinė yra nepalankiai nusiteikusi lygiagretaus importo atžvilgiu, nes jis – tarsi pagaliai į ratus. Ir nors oficialiai Lietuvoje lygiagretus importas yra skatinamas, realybė yra kitokia: „skatinimas“ vyksta tik popieriuose ir tribūnose. Pasakysiu tiesiai šviesiai – Lietuvoje vykdoma tokia politika, kad lygiagretaus importo plėtrai sudaroma nemažai kliūčių“.

Todėl, anot Mindaugo, galima įdėti labai daug pastangų ir pagal šį verslo modelį įvežti į Lietuvą daug vaistų, tik vienas klausimas – kaip juos čia pavyks parduoti.

Esą jokia paslaptis, jog vienas iš sėkmingos LI veiklos stabdžių yra vaistinių tinklai.

„Būtent vaistinių tinklai gali viską sugadinti, todėl lygiagretaus importo keliais vaistinių preparatų į Lietuvą įvežama palyginti nedaug, – akcentavo pašnekovas. – Ir naudos jis duoda tik tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, jei gamintojas nesuteikia nuolaidų vaistinių tinklui. Tada tinklai ieško galimybių tų preparatų atsivežti lygiagretaus importo keliu“.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.