ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Migrenos variantai

2010-04-13

Migrena yra pirminė galvos skausmo liga, skausmo sindromas, kuriam būdingas paroksizminis galvos skausmas, susijęs su kitais būdingais simptomais ir požymiais. Skiriama dviejų tipų migrena: a) migrena be auros (80 proc. atvejų); b) migrena su aura (15 proc.); c) migrenos aura be skausmo (5 proc.).

Bendrybės

Migrenos variantas, arba migrenos ekvivalentas, yra klinikinė būklė, kada pagrindinis migrenos požymis esti ne skausmas, o kitas, paprastai migreną lydintis, požymis. Galvos skausmas tarsi atsiduria antrame plane. Pagrindiniu migrenos varianto požymiu gali būti užsitęsusi vizualinė, atipinė sensorinė, ar motorinė aura, sumišimas, dizartrija, židininė neurologinė simptomatika ar net gastrointestinaliniai reiškiniai. Todėl migrenos varianto diagnostika yra nelengva ir remiasi pasikartojančių paroksizmų buvimu ir paprastai šeimine anamneze.

Migrenos variantai yra klasifikuojami Tarptautinėje galvos ir veido skausmų klasifikacijoje (ICDH-II, 2004) bei aprašomi kaip hemipleginė migrena, bazilinė migrena, vaikystės periodo galvos skausmai, retininė migrena, komplikuota migrena ir kt.

Migrenos varianto forma priklauso nuo amžiaus ir lyties. Oftalmopleginei migrenai, vaikystės periodo pykinimams ir galvos skausmams, abdominalinei migrenai labiau būdinga pradžia vaikystėje. Bazilinė ir retininė migrena dažniau prasideda paauglystėje ir suaugusiųjų amžiuje. Migrenos aura be galvos skausmo dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje asmenims, iki tol sirgusiems tipine migrena. Bazilinė, hemipleginė migrena dažnesnė tarp moterų, lytinio akto provokuota migrena – tarp vyrų.

Patofiziologija

Jei trigeminovaskulinės sistemos aktyvavimas ir sensibilizacija yra pripažinta svarbiausia grandimi, generuojančia migrenos skausmą, tai išplitęs žievinis slopinimas yra laikomas svarbiausiu fenomenu, sukeliančiu vizualinę aurą. Manoma, kad žievinis slopinimas prasideda pakaušinėje skiltyje ir laipsniškai plinta į priekį. Šį fenomeną lydi praeinanti oligemija, po to – kitų žievės dalių hiperemija. Įvairūs molekuliniai ir ląsteliniai mechanizmai turi reikšmės didinant migrena sergančiųjų žievės slopinimą, tai kliniškai gali pasireikšti migrenos variantu.

Klinikiniai sindromai

Migrena su užsitęsusia aura

Paprastai aura, esant migrenai, tęsiasi ne ilgiau kaip 30 minučių. Jei ji trunka 60 minučių ir daugiau, laikytina migrenos variantu ir yra galimo migreninio insulto pavojus.

Migrenos aura be galvos skausmo (acefalinė migrena)

Šis migrenos variantas yra būdingas vyresniems asmenims, kurie sirgo migrena jauname ir ankstyvajame suaugusiųjų amžiuje. Aura gali pasireikšti žaibuojančiomis skotomomis, stereotipinėmis vaizdo haliucinacijomis, vienpusiai ar abipus, mikropsija, tuneliniu matymu. Kitos auros galimybės: paroksizminis vertigo, hemisensorinė dizestezija, kartais – klausos haliucinacija.

Apie tai plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2010 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.