Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti.

Ger Ma Po - lietuviškosios vaistininkystės Titanikas

2016-01-15

Doc. dr. Tauras Mekas,

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius

 

Farmacijos pramonė – viliojantis, pieno upes ir medaus krantus žadantis dalykas. Gimė ji vaistinės užuovėjoje 1816 m., kai Emanuelis Merkas savojoje „Angelo vaistinėje“ Darmštate įkūrė laboratoriją, aprūpinančią produkcija ne tik „Angelo vaistinę“. Toks žingsnis anuo metu buvo netikėtas, ir ne vienas pasišaipė – koks gi čia fabrikas vaistinėje. Tačiau netrukus net anilininių dažų gamintojai būriais pasuko farmacijos keliu.

 

Farmacijos pramonės įtaka vaistinei

Farmacijos pramonė, nors ir gimusi vaistinėje, negailestingai pakeitė vaistinės veidą. 1927 m .dr. Rapp Vokietijos vaistininkų spaudoje rašė: „Farmacija per pastaruosius dešimtmečius silpsta. Vaistų gamyba iš vaistinių persikėlė į fabrikus ir laboratorijas, vaistinės dėl to neteko gamybos įmonės pobūdžio, tapo tarpininkėmis, o vaistininkai virsta prekybininkais.“ Farmacijos pramonė pakeitė ne tik vaistinę – ji įsisuko į visą mediciną, keisdama požiūrį į vaistus. Gydytojus pradėjo lankyti pramonės pasiuntiniai, nešini viliojančiais pasiūlymais. Farmacijos pramonė tapo galingu ginklu, galinčiu nusiurbti didelę dalį krašto, neturinčio vaistų gamybos įmonių, pinigėlių gamintojų link. Todėl savosios farmacijos pramonės kūrimas ir palaikymas tapo ypač svarbus visoms valstybėms XX a. pradžioje. 1931 m. A. Garmus rašė: „Ligonių kasos nustatomas medikamentų sąrašas turi didelės ekonominės vertės. Užsienio agentai seka kiekvieną jo raidę ir stengiasi visokiais būdais įkišti savo peršamų vaistų. Ligonių kasa pirmutinė palaikė savo cheminės pramonės išdirbinius ir juos palaiko toliau – taip kelios dešimtys tūkstančių litų pasilieka valstybės ižde.“ Atgimusioje Lietuvoje farmacijos pramonės įmonės ir laboratorijos dygo kaip grybai. 1921 m. įsteigiama bendrovė „Vaistija“, ją vejasi „Sanitas“, „Galen“, „Almeol“, „Pharmakon“, „Hamonia“ ir t. t. Neatsiliko ir vaistinės, kurių ne viena ėmėsi patentuotų vaistų gamybos.

„Mūsų atgimusioj valstybėje prisisteigė vaistinių daugiau kaip prieš karą... Tokiu būdu atsiradęs vaistinių perteklius, neturėdamas ką veikti, pradėjo fabrikuoti įvairiausią patentiką ir kosmetinius dalykus... Reikia kreipti didžiausią dėmesį į gražų įpakavimą. Jei mūsų pramonininkai tinkamai savo gaminius reklamuotų, tai gal greičiau išstumtų iš savo šalies svetimus išdirbinius“ – šie 1925 m. A. Gerdvilio „Farmacijos žiniose“ parašyti žodžiai pranašavo didžiulį darbą, kuri akcinė bendrovė „Ger Ma Po“ (A. Gerdvilio, V. Malelos ir V. Podliaskio pavardžių santrumpa) nuveikė per keliolika metų.

 

„Ger Ma Po“ indėlis į Lietuvos farmaciją

Akcinė bendrovė „Ger Ma Po“ įkurta 1923 m. Įkūrėjai, bėgdami į Lietuvą nuo bolševikinio marazmo, atvyko praktiškai taip kaip stovi. „Ger Ma Po“ energingai ėmėsi didmeninės prekybos vaistais, vaistinėmis medžiagomis bei vaistinės įranga ir gana greitai užsitarnavo Lietuvos vaistininkų pasitikėjimą savo solidžiu, patikimu darbu, tiekiamų dalykų kokybe bei tautinėmis simpatijomis. 1926 m. bankrutavus chemijos farmacijos laboratorijai „Vaistija“ (anot to meto spaudos, „Vaistijai“ nepasisekė, nes stambiausi jos akcininkai nebuvo vaistininkai), ją įsigijo „Ger Ma Po“. Tiesa, iki 1935 m. dėl bankinių reikalų „Vaistijos“ pavadinimas neišnyko.

„Vaistijos“ įsigijimas tapo lūžiu tarpukario Lietuvos farmacijos pramonės istorijoje. Sumaniai valdoma įmonė augo kaip ant mielių. 1927 m. pradžioje joje dirbo 7 darbuotojai, o 1939 m. – jau per 60, buvo gaminama daugiau nei 150 specialitetų, organinių preparatų gamybą organizavo iš Prancūzijos pakviestas inžinierius – chemikas-biologas G. Pichon, metinė laboratorijos apyvarta pasiekė 3 mln. litų. 1934 m. Rotušės a. 3 kieme buvo pastatyta nauja 2 aukštų laboratorija, kuri buvo aprūpinta naujausia įranga, tačiau jau 1936 m. jos pajėgumų nebeužteko – pradėta ruoštis chemikalų fabriko statybai – tada nebereikės žaliavų įsivežti iš užsienių, bus vystoma savoji nepriklausoma chemijos pramonė.

A. Gerdvilio interviu „Dienai“ 1936 m. birželio 28 d.: „Atsiminkite, kad dabar kasmet lieka Lietuvoje šimtai tūkstančių litų, kuriuos mes anksčiau išmokėdavome į užsienį už įvairią patentiką, kol jos negalėdavome pasigaminti patys. Dar ir dabar daug chemikalų, kuriuos galima būtų pasigaminti Lietuvoje, neturėdami tinkamo fabriko turime pirkti užsienyje ir brangiai mokėti. Pavyzdžiui, ta pati patentika, čia pagaminta, yra pigesnė iki 60 proc. O negalime nusiskųsti, kad dirbame be uždarbio. Taigi supraskite, kiek mes permokėdavome užsieniams! Pagaliau ir ta pati užsienio patentika, kurią mes pradėjome gaminti, taip pat žymiai atpigo. Todėl ne tik mūsų, kaip prekybos įmonės, yra suprantamas siekimas tapti ir šioje pramonės srityje komažiausia priklausomais nuo užsienio, bet tai yra viso krašto interesas.“

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 6

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.