Dienoraštiniame romane - studentiška 1990-1991 metų kronika

2021-01-22

Rasa Pakalkienė

Jau dabar manoma, kad knyga, pavadinta „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“, kurią išleido „Slinktys“, gali būti vadinama išskirtine ar bent jau tikrai pritraukti daug dėmesio. „Stengiausi rašyti taip, kad kiekvienas puslapis būtų įdomus, bet neprarasti tęstinio pasakojimo linijos pagal romano kanonus. Matysite dvejus jauno žmogaus gyvenimo metus, kurie buvo lemtingi Lietuvai ir jam pačiam“, - pristatydamas dienoraštinį romaną teigia Tadas Žvirinskis.

Tai yra pirmas romanas, kurį sukūrė bei išleidžia vaistininkas ir rašytojas Tadas Žvirinskis. Aštuonių poezijos ir prozos knygų autorius sako: „Rašau galvoje. Braukau galvoje. Visokie chaotiškai tvarkingi kūrybiniai procesai ten vyksta. Gi ant popieriaus ar į kompiuterį guldau greitai.“

 

-       Kodėl pasirinkote vaistininko profesiją?

-       Ko gero, taip susiklostė aplinkybės. Motinos vaikystės draugė - vaistininkė, tad nuo mažens buvau dažnas vaistinės lankytojas. Vaistinė man - sakrali vieta. Mokykloje mėgau gamtos dalykus. Teta gydytoja taipogi prisidėjo prie profesinio orientavimo. Summa summarum - stojau į Kauno medicinos institutą, farmacijos fakultetą.

 

-       Kas jums labiausiai rūpi kaip vaistininkui, ypač šiuo nelengvu laikotarpiu?

-       Manau, niekuo neišsiskirsiu, sakydamas, kad norėčiau kuo greitesnio pandemijos finalo. To nori dauguma žmonių, nepriklausomai nuo profesijos.

 

-       Esate vaistininkas, kuriantis laisvalaikiu. Ar kada kilo mintis rašytojo veiklą pasirinkti kaip pagrindinę ir vienintelę ir kodėl?

-       Nekilo. Nerealu. Na, nebent kai išeisiu į pensiją. Jei sulauksiu pensinio amžiaus.

 

Autentiško pasakojimo iliuzija

 

-       Kodėl šiai knygai „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ pasirinkote tokią kūrybos formą, kaip dienoraštinis romanas?

-       Siekiau originalumo. Dviračio neišradau, tačiau ši forma - ganėtinai reta lietuvių literatūroje. Antra vertus, tai sukuria autentiško pasakojimo iliuziją. Dažnam skaitytojui įdomūs rašytojų paatviravimai. Kodėl gi nesukūrus paatviravimo regimybės?

 

-       Kodėl nusprendėte parašyti apie 1990-1991 metų laikotarpį?

-       Todėl, kad tai buvo bene įdomiausias naujausiųjų laikų istorijos periodas, kuriame teko sudalyvauti ir pačiam. Gal dar todėl, kad ir tada, ir dabar žmonės yra priversti priimti neišvengiamus pokyčius. Kiekvienai kartai tenka kažkoks išbandymas. Tai čia būtų savotiškas dabartinio jaunimo nuraminimas: susidorojome mes, susidorosite ir jūs. 

 

„Kalba yra gyva“

 

-       Romano herojus - farmacijos studentas, gyvenantis nuotaikingą gyvenimą. Kodėl nusprendėte per tokį veikėją papasakoti apie to meto įvykius?

-       Prasminis kirtis - studentas, tas atsispindi ir romano pavadinime. Jaunas žmogus, kupinas troškimo gyventi, atsidūręs sisteminio lūžio epicentre. Nepavadinčiau to „nuotaikingu“ gyvenimu. Veikiau neprognozuojamu, kupinu malonių ir nemalonių netikėtumų, „greitu“, švenčiančiu „čia ir dabar“.  

 

-       Ar galvojate, kad galite sulaukti pasipiktinimo ir kritikos iš tų žmonių, kurie 1990-1991 metų laikotarpį vertina pakylėtai, idealizuoja, o jūs aprašote žemiškai, kaip studentišką kasdienybę, herojus kalba žargonu, keikiasi?

-       Negalvoju. Jei galvočiau kaip kam įtikti, nerašyčiau apskritai. Kiekvienas žmogus turi teisę išsakyti savo nuomonę arba pasilaikyti ją sau. Keikiasi dauguma žmonių. Žargonu kalba dar daugiau. Keičiasi tik patys keiksmažodžiai ir žargonas. Kaip tik todėl romane daug išnašų su paaiškinimais. Kalba yra gyva, ji gyvai sąveikauja su aplinka, todėl kažkas prigyja, kažkas dingsta nebūtyje. Mano kuklia nuomone, kai kurie romane publikuoti keiksmai ir žargono elementai jau gali būti vertinami kaip istoriniai reliktai. Džiaugiuosi knygos redaktoriaus Justino Kubiliaus nuomone, kad nepersūdžiau. Anot jo, keiksmai neužgožė protagonisto inteligencijos. Jei kam pasirodys kitaip - tebūnie.

 

-       Knygos skaitymas įtraukia, nes bent jau man primena mano tuometę aplinką, gyvenimo būdą, jausmus, emocijas. Kiek šiame grožiniame kūrinyje yra asmeninio gyvenimo detalių, autentikos?

-       Džiugu, jei įtraukė. Ačiū. Autentikos yra, neneigsiu. Tačiau ne tiek, kad romaną galima būtų pavadinti autobiografiniu. Neabejoju, kad bus nemažai pagrindinio veikėjo ir autoriaus lyginimų. To būdavo ir anksčiau. Jei skaitytojui taip patogiau – maloniai prašom. Romano pradžioje yra atsakomybės ribojimą apibrėžianti informacija, kad niekas neieškotų, ko nepametęs. 

 

Komplikuotas istorinis laikotarpis

 

-       Kokius jūsų asmeninio gyvenimo pokyčius lėmė šio laikotarpio Lietuvos istoriniai pokyčiai?

-       Pokyčiai išmokė mane būti laisvu žmogumi. Nepagailėjo įvairiausių išbandymų, virtusių vertinga patirtimi. Ir, žinoma, įkrėtė gyvenimiškos išminties.

 

-       Kokį įsivaizduojate šios knygos skaitytoją - tas dienas išgyvenusius bendraamžius ar jaunimą, kuriam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas - jau tik istorija?

-       Manyčiau, kad romaną mielai skaitys tiek jaunas, tiek senas. Drįstu taip teigti, nes jau turiu atsiliepimų iš įvairiausio amžiaus žmonių. Vieniems smagu prisiminti jaunystę, kitiems patinka suteikta galimybė prisiliesti prie praeities. Ypač tokiu įdomiu ir komplikuotu istoriniu laikotarpiu.

 

„Esu amžinas studentas“

 

-       Jūsų naujausią knygą leidžia „Slinktys“. Kodėl nusprendėte bendradarbiauti su šia leidykla?

-       Pasiūlymą dėl bendradarbiavimo gavau iš asociacijos "Slinktys" vadovo Juozo Žitkausko. Kadangi esame pažįstami jau ne pirmi metai, mielai sutikau. Malonu dirbti su veikliu ir protingu žmogumi, beveik visais klausimais su juo greitai randu kompromisą. Naudodamasis proga norėčiau jį parekomenduoti ir kitiems autoriams. 

 

-       Kaip jaučiatės, kol laukiate spausdinamos knygos, ir tada, kai pirmą kartą paimate ją į rankas?

-       Kadangi tai – toli gražu ne pirmas kartas, esu ganėtinai ramus. Iki knygai pasirodant yra ką nuveikti tiek autoriui, tiek leidėjui. Tad nosių nekrapštome. Šioks toks debiutas bus, nes tai – pirmasis mano romanas. Neslėpsiu: džiugu, bet iš laimės nešokinėju.  

 

-       Ar tarp rašytinės kūrybos būna pertraukos, ar ji liejasi visą laiką?

-       Priminėt mano mylimo poeto Gintaro Gutausko eilutę: „ir liejas kaip aliejus iš balėjos“. Ne, kūryba nesilieja visą laiką. Neturiu literatūrinio perpetuum mobile. Kūrybai būtinos pertraukos, skirtos patirties ir idėjų kaupimui, savotiškam žvilgsniui iš šalies, o svarbiausia - skaitymui.   

 

-       Rašote lengvai ir greitai ar lėtai rinkdamas žodžius, ar daug būna taisymų?

-       Rašau galvoje. Braukau galvoje. Visokie chaotiškai tvarkingi kūrybiniai procesai ten vyksta. Gi ant popieriaus ar į kompiuterį guldau greitai.

 

-       Gal jau žinote, koks bus kitas kūrinys - prozos ar poezijos?

-       Esu amžinas studentas ta prasme, kad nuolat siekiu išmokti ko nors naujo. Išlaikykime intrigą! 

 

Trumpai:

T. Žvirinskis, 1993 metais baigęs Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakultetą, pradėjęs dirbti, aktyviai prisidėjo prie nepriklausomybę atgavusios Lietuvos didmeninio vaistų platinimo sistemos sukūrimo, į Lietuvos rinką įdiegė daug pažangių sveikatinimo produktų.

Nuo 2014 metų jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Rašo eilėraščius, smulkiąją prozą, verčia iš anglų, lenkų ir ukrainiečių kalbų. Kūrybinį kelią pradėjo studijų metais, pirmosios publikacijos – nuo 1989 metų KMU laikraštyje „Ave Vita!“. Vėliau kūryba publikuota „Keturiuose vėjuose“, „Nemune“, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Duryse“, „Naujojoje Romuvoje“, „Šiaurės Atėnuose” ir Poezijos pavasario almanachuose. 2013 metais Balstogėje (Lenkija) dalyvavo tarptautinėje poezijos šventėje „Ogrody sztuki“, 2016 metais – poezijos vertimų dirbtuvėse „Daugiabalsė Lvove“ (Ukraina). Nuolat dalyvauja Poezijos pavasario ir Poetinio Druskininkų rudens renginiuose. T. Žvirinskio kūryba versta į anglų, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbas. Pagal jo tekstus sukurta dainų ir vaizdo klipų.

Naujausia knyga - devinta, kurią išleidžia šis autorius.

 

Nuotraukoje - vaistininkas ir rašytojas Tadas Žvirinskis

Asmeninio albumo nuotrauka

Nuotraukų galerija

 

© 2006 Visos teisės saugomos.